Lietuviškai išleistas J. Saramago romanas „Vienuolyno kronika“ leidžia pažinti kitokią nobelininko kūrybą

Nors lietuviškai iki šiol buvo galima perskaityti penkias Nobelio literatūros premijos laureato José Saramago knygas, tik 2022-ųjų pabaigoje pasirodė romanas, autorių išgarsinęs visame pasaulyje, – „Vienuolyno kronika“. Istorinį romaną iš portugalų kalbos išvertė Valdas V. Petrauskas, išleido „Kitos knygos“.

Portugalų rašytojas J. Saramago gimė 1922 m., tačiau plataus pripažinimo sulaukė tik  šešiasdešimties, kai 1982 m. išleido ketvirtąjį savo romaną „Memorial do Convento“, angliškai žinomą pagal pagrindinių veikėjų Baltazaro ir Blimundos vardus. Šis romanas atkreipė tarptautinės skaitytojų bendruomenės dėmesį, pelnė Portugalų PEN centro apdovanojimą. Po jo ėjo itin produktyvus rašytojo kūrybinis etapas, padovanojęs tokius kūrinius kaip „Aklumas“, „Kai mirtis nusišalina“ ir kitus.

„Vienuolyno kronika“ – tai barokinė pasaka, kurios veiksmas vyksta XVIII a. Lisabonoje, per patį inkvizicijos įkarštį. Portugalijos imperija galios viršūnėje, karalystei reikia įpėdinio, tačiau karalienė, galimas daiktas, nevaisinga. Ir čia senas vienuolis atneša žinią, kad jei karalius Mafros kaime pastatydins vienuolyną, neilgai trukus įvyks stebuklas ir trokštamas kūdikis gims. Davęs žodį valdovas imasi įgyvendinti sumanymą, didingumu turintį pranokti Šv. Petro baziliką Romoje. Vieną vakarą vienuolyno bazilikos statytojams pasivaidens, kad danguje virš Mafros praskriejo Šventoji Dvasia. Šios legendos fone romanas pasakoja apie suluošinto kareivio ir jaunos aiškiaregės meilę bei eretišką kunigo atskalūno svajonę pabėgti.

„Materialioji tikrovė kūrinyje yra autentiška, todėl didžiausias mano darbas buvo tą tikrovę kuo tiksliau pavadinti lietuviškai, aptikti Šventojo Rašto citatas be kabučių ir sutikrinti su kanoniniu tekstu, pamatyti, kur be kabučių cituojama klasikinė portugalų poezija, ir perrašyti ją atitinkamu metru, teisingai pavadinti paminėtus žanrus. Labai daug dalykų nėra literatūra, bet didelė dalis literatūros šiuo atveju radosi autoriui sėdint archyvuose ir vaikštant po muziejus. Taigi jis tyčia ar netyčia sukūrė vėlyvą nacionalinį epą“, – apie romano redagavimo ypatumus pasakoja redaktorė Viktorija Skliutaitė.

Nobelio literatūros premija J. Saramago buvo skirta 1998 m. – už „vaizduotės, užuojautos ir ironijos palaikomus palyginimus, per kuriuos jis nuolat leidžia mums dar kartą suvokti sunkiai suvokiamą tikrovę“. Lietuviams skaitytojams šio autoriaus kūryba labiau asocijuojasi su postapokaliptine nuotaika arba ateistiniais Biblijos perpasakojimais, nes būtent šios tematikos kūriniai pirmiausia buvo išversti į lietuvių kalbą. „Vienuolyno kronika“ atskleis kitokį J. Saramago – kaip istorinio ir magiško pasakojimo kūrėją.

„Vienuolyno kronikos“ leidybą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.