Londone minima „Žydų knygų savaitė“ kviečia atkreipti dėmesį į žydų literatūrinį palikimą

Prabėgus lietuviškajai knygų mugei, metas užmesti akį į Didžiąją Britaniją, kur Londone vyksta vienas svarbiausių knygų festivalių – „Žydų knygų savaitė“. Nuo vasario 25 d. iki kovo 9 d. trunkantis festivalis kviečia skirti dėmesį žydų literatūrai ir kultūrai, turtingai tautos istorijai ir palikimui.

Festivalio istorija

„Žydų knygų savaitė“ – ilgiausiai trunkantis literatūros festivalis Londone, vykstantis nuo 1952 metų. Į šią šventę kasmet susiburia pranešėjai ir svečiai iš viso pasaulio diskutuoti apie meną, grožinę ir dalykinę literatūrą, knygų pasaulio pasiekimus, istoriją, poeziją, filosofiją ir mokslą.

Festivalis prasidėjo kaip gana kuklus keturių dienų renginys. Šiemet „Žydų knygų savaitė“ švenčia jau 71-ąsias metines ir jos metu per devynias festivalio dienas bus pristatoma daugiau nei 80 aktualių renginių, organizuojamos įvairios rašymo programos, įteikiami apdovanojimai.

Žydų kilmės rašytojų indėlis literatūrai yra išties įspūdingas, o ir jų pačių gyvenimo istorijos kupinos sunkių išgyvenimų. Minint „Žydų knygų savaitę“, interneto knygynas patogupirkti.lt pristato svarbiausius žydų rašytojus ir jų kūrybą.

Franz Kafka (1883-1924 m.)

Rašytojas, padovanojęs pasauliui komivojažierių Gregorą Zamzą, kuris vieną rytą pabudęs suvokė, jog yra nebe žmogus, o vabalas. Franzas Kafka – rašytojas, išsiskyręs unikaliu savo rašymo stiliumi, savo kūryba siekęs prasiskverbti iki universalių egzistencijos tiesų.

F. Kafka gimė Prahoje, vokiškai kalbančioje vidutinio sluoksnio žydų šeimoje. Jis turėjo du brolius, kurie mirė dar būdami maži ir tris seseris, nužudytas koncentracijos stovykloje. Jo tėvas niekino sūnaus literatūrinę kūrybą, o ir pats F. Kafka buvo labai reiklus sau – leido publikuoti tik labai nedidelę dalį savo kūrybos, o likusius rankraščius norėjo sudeginti. Literatūrinio pasaulio laimei, jo artimas draugas suvokė didelę Kafkos kūrybos reikšmę ir išleido visą jo kūrybinį palikimą.

F. Kafka visą gyvenimą jautė didelį prieštaravimą tarp savo socialinės egzistencijos ir meninio pašaukimo. Jo novelėse susiduriama su keistu, baimės ir grėsmės kupinu pasauliu. Jo novelėms būdingas „fantastinio realizmo“ braižas, kai veiksmas, vykstantis kasdieniame pasaulyje, staiga yra paįvairinamas stebuklingų, paradoksalių, tarsi iš sapno atėjusių vaizdinių.

Žinomi F. Kafkos kūriniai: „Metamorfozė“, „Procesas“, „Pilis“.

Viktor E. Frankl (1905-1997 m.)

Neurologijos ir psichiatrijos profesorius, psichoterapeutas, medicinos ir filosofijos daktaras  Viktor Emil Frankl gimė ir užaugo Vienoje, žydų šeimoje. Nuo jaunų dienų jis susidomėjo psichoanalize, tad, baigęs mokyklą, įstojo į Vienos universitetą studijuoti mediciną, vėliau pasirinko neurologijos ir psichiatrijos studijas. Jį ypač traukė Zigmundo Froido ir Alfredo Adlerio idėjos, jis plačiai domėjosi depresijos ir savižudybių psichologija.

Baigęs mokslus V. E. Frankl tapo gydytoju ir diplomuotu psichoterapeutu, pradėjo dirbti psichiatrinėse klinikose ir ligoninėse. Vis dėl to, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas apvertė įprastą gyvenimą aukštyn kojom – 1942 m. profesorius kartu su žmona ir tėvais buvo ištremtas į koncentracijos stovyklą, kur nežmoniškomis sąlygomis praleido trejus metus. 1945 m. amerikiečių kariai išlaisvino V. E. Frankl ir jo seserį iš įkalinimo. Jo žmona ir tėvai žuvo lageryje.

Išgyvenęs holokaustą, savo patirtį fašistinėje koncentracijos stovykloje ir vilties išsaugojimą žiauriausiomis aplinkybėmis autorius aprašo savo bestseleriu tapusioje knygoje „Žmogus ieško prasmės“. Šis kūrinys Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įtrauktas į „įtakingiausių knygų dešimtuką“, o rašytojo mirimo metais jos buvo parduota daugiau nei 10 milijonų kopijų.

Kiti žinomi V. E. Frankl kūriniai: „Nesąmoningas Dievas: psichoterapija ir religija“, „Sielogyda“.

Icchokas Meras (1934-2014 m.)

Kelmėje gimęs prozininkas ir scenaristas Icchokas Meras augo žydų šeimoje, tačiau dėl karo metu vykdomo holokausto jis neteko abiejų tėvų. Laimingo atsitiktinumo dėka jam pavyko išsigelbėti ir našlaitis buvo priglaustas žemaičių valstiečių šeimoje. Dar būdamas mokinys pradėjo rašyti eilėraščius, tačiau pasirinko inžinieriaus specialybę. Išties, I. Mero kelias į literatūrą nebuvo lengvas – dažnai jo kūriniai būdavo atmetami arba cenzūruojami, tačiau atkaklus rašytojas nesustojo kurti, o jo talentą itin palaikė ir skatino žydų gelbėtoja, bibliotekininkė Ona Šimaitė.

1960 m. jis debiutavo su apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“, kuriame vyravo vaikystės holokausto prisiminimai. I. Meras buvo vienas pirmųjų Sovietų Sąjungoje, viešai prabilęs apie holokaustą ir jo sukeltus siaubus. 1963 m. buvo išleistas tarptautiniu mastu geriausiai žinomas bei pirmasis lietuvių literatūroje ir vienas stipriausių jo romanų, prabilęs apie holokausto tragediją – „Lygiosios trunka akimirką“.

Rašytojas sulaukdavo vis griežtesnės cenzorių kritikos, buvo varžomos jo kelionės į užsienį. Aukščiausią įtampą I. Mero ir valdžios santykiai pasiekė jam išleidus tamsų egzistencialistinį romaną „Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius“ mėnesiniame literatūriniame žurnale „Pergalė“. 1972 m. dėl didėjančio KGB nepasitenkinimo I. Mero literatūrine laisve, jis emigravo į Izraelį.

Kiti žinomi I. Mero kūriniai: „Ant ko laikosi pasaulis“, „Striptizas„, „Sara“, „Stotelė vidukelėj“.

Philip Roth (1933-2018 m.)

Rašytojas Philip Roth gimė ir užaugo Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau jo šeima buvo žydai, kilę iš Ukrainos regionų. Vienas kontraversiškiausių rašytojų savo kūryboje tyrinėjo, ką reiškia būti amerikiečiu, žydu, rašytoju ir vyru, jis provokavo tautybes, jo kūryboje dažnai buvo narstoma seksualumo tema.

Žymiausias P. Roth romanas „Amerikietiška pastoralė“ pelnė jam Pulicerio premiją. Šiame 1998 m. išleistame bestseleryje vaizduojamas išvirkščias „amerikietiškos svajonės“ variantas. Tai jaudinanti tėvo ir dukters istorija apie tai, kaip šiuolaikinės Amerikos mašina negailestingai traiško žmonių svajones ir likimus, sužlugdo naivaus žmogaus viltis. Savo knygose jis sukūrė savitą alter ego – veikėją Nathaną Zuckermaną, kuris dažnai pasirodydavo rašytojo romanuose. P. Rotho rašymo stilius buvo impulsyvus ir įkyrus, tačiau aiškiai „girdėdavosi“ savitas balsas – rimtas, autoritetingas ir dažnai nepagarbus.

Kiti žinomi P. Roth kūriniai – „Apmaudas“, „Kiekvienas žmogus“ bei lietuviškai neišverstos knygos – „The human stain“, „The plot against America“.

Grigorijus Kanovičius (1929-2023 m.)

Vienu šiuolaikiškiausių žydų rašytoju laikomas Grigorijus Kanovičius gimė tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje, Jonavoje. Bėgdamas nuo karo apimtos Lietuvos, kartu su tėvais jis išvyko gyventi į Kazachstaną ir Uralą, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sugrįžo atgal į Lietuvą.

Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 m., o 1959 m. pasirodžiusi autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ laikoma vienu atviriausiu veikalu Sovietų Sąjungoje apie žydų gyvenimą. G. Kanovičius yra parašęs daugiau nei dešimt romanų – savotišką sagą apie Rytų Europos žydų istoriją nuo XIX a. iki šių dienų. Jis taip pat yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs kartu su tokiais režisieriais kaip Vytautas Žalakevičius, Raimondas Vabalas, Almantas Grikevičius ir kitais.

Už savo kūryba G. Kanovičius laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko literatūrinę premiją, taip pat buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Būdamas 82-ejų išleido savo paskutinį romaną „Miestelio romansas“. Šių metų sausio mėnesį G. Kanovičius mirė sulaukęs 93-ejų metų.

Kiti žinomi G. Kanovičiaus kūriniai: „Šėtono apžavai“, trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Neatsigręžki nuo mirties“ ir „Žydų parkas“.