Lyčių lygybės ir feminizmo idėjos knygose

Kovo 8-oji pasaulyje švenčiama kaip moters diena ir nors ne vienas teigia, jog moters diena pernelyg siejasi su Sovietų Sąjungos švente, čia vertėtų atkreipti dėmesį į kelis faktus. XIX – XX amžių sandūroje vyko masiniai protestai prieš industrializacijos keliamas sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d., kai Niujorko tekstilės fabrike sukilo moterys.

Vėlesniais metais moterų protestai Niujorke taip pat vyko kovo 8 d. Pavyzdžiui, 1908 metais 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Tad nepaisant to, jog Sovietų Sąjungoje kovo 8 d. buvo skiriama išties daug dėmesio, ši diena tikrai nėra susijusi vien su moterims dovanojamomis tulpėmis.

Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nuo kitų metų po Klaros Cetkin pasiūlymo, kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje.

Kovo 8-oji puiki proga atkreipti dėmesį į moterų padėtį pasaulyje bei permąstyti, ar darome viską, kad moterys ir vyrai visame pasaulyje būtų lygiateisiai ir lygiaverčiai. Lyčių lygybė – vienas pagrindinių demokratijos principų, grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis ir galimybėmis bei atsakomybe visose gyvenimo srityse, tad tiek vyrams, tiek moterims turi būti suteiktas pilnavertiškas dalyvavimas ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.

Nepaisant vis sparčiau vykstančių teigiamų pokyčių, moterys vis dar susiduria su diskriminacija šeimoje, darbe, politikoje. Joms sunku patekti į darbo rinką, jos pirmos atleidžiamos, o politikoje tebedominuoja vyrai. Tarptautinės moters dienos metu minint daugiau nei devynis, moterų kovos dėl lygybės, teisingumo ir vystymosi dešimtmečius, tai tampa puikia proga apžvelgti ir su lyčių studijomis, lygybe, feminizmu bei moterų teisėmis susijusią literatūrą.

Simone de Beauvoir „Antroji lytis“ 

„Feminizmo biblija“ – taip dar kitaip vadinama prancūzų rašytojos ir filosofės Simone de Beauvoir knyga „Antroji lytis“. Tai reikšmingiausias Simone de Beauvoir veikalas, analizuojantis dramatišką moters kovą už savo teises ir vietą pasaulyje. Net jei nesate skaitę šios knygos, tikiu, kad tikrai ne kartą girdėjote filme, diskusijose ar kitų autorių knygose cituojamą garsiąją Simone de Beauvoir frazę: „Moterimi ne gimstama, o tampama“.

„Antrojoje lytyje“ ištisi puslapiai skiriami filosofiniams moteriškumo, meilės, santuokos, savo padėties santykiuose su vyrais, šeimoje apmąstymams. Pati autorė knygoje išreiškia stiprią nuomonę, kad moterys kaip ir vyrai gali užsidirbti pinigų, rašyti knygas, pasiekti mokslinių atradimų, valdyti valstybes ir pelnyti šlovę, tačiau ilgai moterims nebuvo leista vykdyti šių veiklų, o tai, anot Simone de Beauvoir, yra didžiausia moterims padaryta vyrų skriauda.

Knygoje išsamiai nagrinėjama „moteriškumo“ sąvoka, kuri Simone de Beauvoir manymu, per amžius naudota moterų slopinimui, tad „moteriškumas“ labiau nei įgimta tebuvo socialinis konstruktas, siekęs išlaikyti vyrus dominavimo pozicijoje. Prancūzės manymu moterys visuomet laikytos „antrąja lytimi“ dėl 3 priežasčių: 1) moterys egzistavo tam, kad patenkintų vyrų poreikius 2) moterys privalėjo nuolat siekti savo vertės patvirtinimo 3) moterys turėjo daug mažiau teisių, o dėl to – mažiau įtakos visuomenėje.

Simone de Beauvoir teigė, kad norėdama pasiekti išsilaisvinimą, moteris privalo, vadinamąsias „socialines normas“ (pvz.: moteris visuomet turi būti graži ir „susitvarkiusi“) suvokti kaip konstruktus, suformuotus per keletą amžių. Tik tokiu atveju moterys turės laisvę bei galią valdyti savo likimą.

Gėda pripažinti, jog nors tikrai esu feminizmo šalininkė, tačiau Simone de Beauvoir „Antrąją lytį“ teko skaityti tik prabėgomis, kuomet rengiau savo baigiamąjį bakalauro darbą, apėmusį lyčių tapatybės tematiką. Visgi tai neabejotinai fundamentalus, apie moters padėtį, kalbantis veikalas, kurį tikiuosi, kad greitu metu perskaitysiu ne tik aš, bet ir jūs.

Judith Butler „Vargas dėl lyties. Feminizmas ir tapatybės apvertimas“

Pamenu, ši Judith Butler knyga buvo viena pirmųjų mano skaitytų knygų, kurioje būtų labai analitiškai nagrinėjama feminizmo filosofija. Man dar mokyklos laikais skaičius šią knygą, autorės minčių gliaudymas tikrai prilygo kietiems riešutėliams. Visgi, kaip kad ir Simone de Beauvoir „Antroji lytis“, taip ir Judith Butler „Vargas dėl lyties. Feminizmas ir tapatybės apvertimas“ įeina į programinį, knygų apie lyčių studijas bei feminizmą, sąrašą.

Šiuolaikinė amerikiečių filosofė Judith Butler, analizuoja XX a. kontinentinės filosofijos tekstus, kuriuose dėmesys krypsta į lyčių ir lytiškumo problematiką, klausia, kaip juose veikia įprasta binarinė lyčių schema (vyras ir moteris), ir pateikia socialinės lyties performatyvumo teoriją. Knygoje analizuojami Sigmundo Freudo, Jacques’o Lacano, Simone de Beauvoir, Luce Irigaray, Michelio Foucault ir kitų filosofų tekstai (dabar suprantate, kodėl knyga išties kietas riešutėlis).

Judith Butler kelia tokius klausimus kaip: „Ką bendra tarpusavyje turi žmonės, kuriuos sieja lytis?“, „Kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis?“, „Kaip (ir ar?) lytis susijusi su seksualine orientacija?“, „Ar lytis – esminis tapatybės dėmuo?“ ir pan. Savo keliamais klausimais Judith Butler knyga yra itin svarbus darbas, davęs pradžią gender ir queer studijoms.

„Vargas dėl lyties“ sulaukė retai akademinius tekstus ištinkančio reiškinio, kuomet tekstu susidomėta ne tik akademinėse bendruomenėse, bet ir likusioje visuomenės dalyje, kuomet knyga tapo pasauliniu bestseleriu. Visgi kai daugelyje pasaulio šalių jau sėkmingai cirkuliavo pagrindiniai, J. Butler knygoje aptariami klausimai, Lietuva, tiek kasdieniame, tiek akademiniame gyvenime, šio teksto įtakų išvengė itin ilgą laiką.

Galima džiaugtis, kad Judith Butler knyga 2016 metais pasirodė lietuvių kalba ne tik dėl galimybės būti naudojama Lietuvos akademikų lauke. Filosofė Aušra Kaziliūnaitė apie „Vargas dėl lyties“ rašo: „Lietuvių kalba yra įlytinanti, o terminų, kurie pasitarnautų kaip įrankiai, aptariant lyties problematiką, mes tiesiog neturime. Neturime, nes apie tai nekalbame ir neskaitome. O jeigu kalbame ir skaitome – tai dažniausiai kitomis kalbomis. Būtent dėl šios priežasties „Vargo dėl lyties“ pasirodymas lietuvių kalba yra pozityvus reiškinys. Pagaliau turime tekstą, kuris aptariamą problematiką priartina prie lietuvių kalbos lauko.“

Melinda Gates „Pakilimas. Moterų galia keisti pasaulį“ 

Dar visai neseniai lietuviškai pasirodžiusi, filantropės, verslininkės ir advokatės, ginančios moterų ir merginų teises visame pasaulyje, Melindos Gates knyga „Pakilimas. Moterų galia keisti pasaulį“ yra pačios autorės patirtimi paremtas tekstas. Pastaruosius dvidešimt metų Melinda Gates dalyvavo misijoje ir keliavo po įvairias pasaulio šalis (dauguma jų – trečiojo pasaulio valstybės) bei ieškojo sprendimų, kaip būtų galima spręsti įvairias žmonių problemas.

Knygoje apimta labai daug skirtingų temų, tokių kaip vaikų santuokos, naujagimių mirtingumas, mergaičių išsilavinimas, žinių apie kontracepciją trūkumas. Tai išties labai skirtingos temos, kurios galiausiai knygoje suvedamos į vieną bendrą vaizdą, kuriame galima pamatyti, kodėl reikia kalbėti apie lyčių lygybę ir kuo nelygybė žalinga ne tik moterims, bet ir kitoms visuomenės grupėms.

Pati Melinda Gates pozicionuoja save kaip praktikuojančią katalikę ir knygoje pateikia asmeninį naratyvą, susijusį su įvairiomis moterų problemomis. Kaip Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė teigia, ši knyga galėtų būti raktas Lietuvos katalikų bendruomenei, siūlantis kitaip pasižiūrėti į feminizmą ir pamatyti, jog katalikų bendruomenės idėjos nėra priešybė feminizmo idėjoms. Melinda Gates pavyzdys rodo, kad abi praktikos siekia bendro žmonių gėrio.

Nors knygoje daug istorijų, apimančių skurdžių pasaulio šalių patirtis, autorė negaili strėlių  JAV, kuri neretai laikoma viena demokratiškiausių valstybių pasaulyje. Visgi šalies politikos lygmenyje klausimams pasisukus apie moterų teises, autorės nuomone, sprendimai nėra itin palankūs. Knyga išties pripildyta įdomiomis refleksijos, parašyta empatiškai, tad išties galite nesitikėti vien tik statistikų sąvado.

Donatas Paulauskas „F* – žodis, kurio negalima minėti“ 

Donato Paulausko knyga, apie žodį, kurio negalima minėti, mano lentynoje nugulė 2017 m., kuomet ir pasirodė prekyboje. Mėgstu Donato įžvalgas, kuriomis jis dalinasi tiek savo knygose, tiek socialinėse medijose, o taip pat, kaip niekad sutinku, kad žodis, prasidedantis iš F raidės, kurio negalima minėti, nebūtinai turi būti keiksmažodis.

Feminizmas – žodis, kurį kartais kalbant apie lygias žmogaus teises vartoti būna išties nejauku. Iš asmeninės patirties, žinau kaip kartais rizikinga pasakyti „Aš esu feministė“, kadangi tai išgirdę, ne vienas iš asmenų suraukia nosį, o moterys neretai į tai atsako „Aš ne feministė, bet…“. Atrodo, kad apie feminizmą nuomonę turi visi, bet tik nedaugelis supranta, kas iš tiesų yra feminizmas.

Knygoje nesudėtingai, bet pakankamai išsamiai pristatoma moterų aktyvizmo istorija, pradedant XIX a. pirmąja banga su sufražisčių judėjimu iki šių laikų populiariojo feminizmo su Beyonce ar Miley Cyrus priešaky. Donatas Paulauskas bando griauti visus, apie feminizmą sklandančius mitus, o taip pat knygoje pasitelkia tikras moterų istorijas ir lietuviškus pavyzdžius.

Vienas tokių pavyzdžių, moterų informacijos centro paauglių nuostatų tyrimas lyčių santykių tema. Po tyrimo paaiškėjo, kad Lietuvoje:

• 42 proc. berniukų linkę pritarti teiginiui, kad yra normalu, jei vaikinas kartais verčia merginą lytiškai santykiauti, jeigu ši su juo visą vakarą flirtavo, taip pat mano 37 proc. mergaičių.
• 70 proc. berniukų ir 72 proc. mergaičių įsitikinę, kad kartais merginos išprovokuoja seksualinę agresiją savo apranga.
• 59 proc. berniukų įsitikinę, kad merginoms labiau nei profesionali karjera ar nuosavo verslo sukūrimas turi rūpėti geros žmonos ir mamos statusas, mergaičių – 22,5 proc.

Tai tik vienas iš „F* – žodis, kurio negalima minėti“ pateikiamų tyrimų, o knyga tikrai neblogai nušviečia apie tai, kas yra feminizmas ir, kad šis judėjimas nėra tik apie moteris bei radikalumus. Ne. Feminizmas gali būti gyvenimo filosofija, vertybių sistema, aistra, tikslas, bendruomenių kūrimosi, tapatybės apibrėžimo pagrindas. Galų gale, tai socialinis judėjimas ir jis išties turi dar daug ką pasiūlyti mūsų visuomenei.

Šios keturios mano apžvelgtos knygos, apimančios feminizmo bei lyčių lygybės filosofijas – tik keletas iš tikrai plataus pasirinkimo. Galima pastebėti, jog šiomis temomis literatūros vis daugėja, kas mano širdį išties džiugina, nes tikiu, kad lyčių lygybė ir feminizmas, gali atnešti taip visiems reikalingų pokyčių, palengvinsiančių ne tik moterų, bet ir vyrų gyvenimą. Tuo tarpu, kovo 8-ta – puiki proga dar daugiau sužinoti apie šias temas su knyga rankoje!