Rašymo galia: kaip veikia rašymo terapija?

Įprasta manyti, jog nesijaučiant gerai, viduje verdant jausmams ir galvą užgulus rūpesčiams, tereikia išsikalbėti ir pasidaro bent šiek tiek lengviau. Be abejo, šis būdas dažnai veikia efektingai, tačiau būna akimirkų, kai aplink nėra gero draugo ar psichoterapeuto, kam galėtum išsikalbėti, o kunkuliuojančių minčių niekaip nepavyksta pritildyti. Tada kaip puiki ir itin efektinga terapija gali tapti paprasčiausias rašymas.

Žmonės jau nuo seniausių laikų tikėjo gydomąja rašytinio žodžio galia. Pavyzdžiui, ketvirtajame amžiuje prieš mūsų erą, senovės Egipte buvo tikima, kad prasmingi žodžiai, užrašyti ant papiruso, turi gydančių ir magiškų galių, tad yra naudingi sveikatai. Vis dėl to, rašymas, kaip gydomosios terapijos metodas buvo pripažintas pakankamai neseniai – kai devintajame dešimtmetyje rašymo terapiją kaip psichoterapijos rūšį pirmą kartą pristatė JAV liberaliųjų menų ir socialinės psichologijos profesorius James W. Pennebaker.

Jo vykdomo ekspresyvaus rašymo tyrimo metu eksperimentinės grupės dalyviams buvo nurodyta aprašyti praeities traumas, išreiškiant pačius giliausius su jomis susijusius išgyvenimus. Tuo pat metu kita tyrimo grupė buvo paprašyta rašyti kuo objektyviau ir neutraliau kasdieninėmis temomis – kokie jų dienos planai, kaip atrodo jų gyvenamoji patalpa ir pan. Abi grupės turėjo atlikti tą pačią užduoti po 15 minučių, keturias dienas iš eilės, nekreipiant dėmesio į gramatiką, skyrybą ar rašymo logiką. Tyrimo rezultatai parodė, jog, nors pirmajai grupei užduotis buvo sunkesnė ir nemalonesnė, tačiau jų vizitų pas gydytojus skaičius sumažėjo net kelis kartus. Taip J. W. Pennebaker‘io atlikti tyrimai rašymo terapiją iškėlė kaip vieną pagrindinių psichoterapijos krypčių.

Gydomosios galios

 Vaikystėje turėti dienoraštį ir jo lapuose išlieti savo dienos įvykius bei patirtus nuotykius buvo įprasta. Ten nuguldavo visos paslaptys, susižavėjimai ir nusivylimai, tačiau kuo toliau, tuo labiau rašymą ranka dienoraštyje keitė planų dėliojimas kompiuterio kalendoriuje, o patiriami išgyvenimai ir nuoskaudos tapo užspaudžiami giliai viduje.

Teigiama, jog rašymo terapija dažnai veikia kaip meditacija, į kurią panirus, pranyksta viskas aplinkui, telieka rašantis asmuo ir jo jausmai. Tad kaip ir pati meditacija, rašymo terapija  turi daug teigiamos įtakos žmogaus sveikatai – sumažėja emocinis ir fizinis nerimas, pagerėja imunitetas, sumažėja kraujospūdis, atsiranda mažesnė streso rizika, geresnis susikaupimas, stiprėja imunitetas, bendravimo kokybė.

Rašymo terapija taip pat plačiai naudojama gydyti įvairioms ligoms – padeda susidoroti su patirtais išgyvenimais potrauminio streso sindromą turintiems žmonėms, palengvina netekties skausmą, gelbsti nerimą ir depresiją patiriantiems žmonėms atsikratyti neigiamų emocijų.

Rašymo terapijos būdai

Rašymo terapija – daug nekainuojanti, lengvai prieinama terapijos rūšys. Tereikia turėti rašiklį ir sąsiuvinį arba paprasčiausią popieriaus lapą, ant kurio galima būtų laisvai lieti savo mintis. Be abejo, akiai patrauklios užrašinės rašymą gali paversti maloniu ritualu, o ne nemalonia prievole. Taip pat labai svarbu rašymo terapiją atlikti rašant ranka, o ne kompiuteriu – taip įgalinamas kūnas ir minčių tėkmė natūraliai teka per kūną į ranką. Taip pat terapinio rašymo galia priklauso nuo pasirinkto rašymo metodo.

Laisvasis rašymas gali būti praktikuojamas kasdien. Tai būdas, kai rašoma apie bet ką, kas tik šauna į galvą – nuo slegiančių jausmų iki to, kaip praėjo tavo diena, ką valgei pietums ir už ką esi dėkingas. Nors atrodo, jog rašymas laisva forma neturėtų turėti stipraus poveikio, tačiau reguliariai užsiimant šia praktika, galvoje knibždančios mintys nurimsta, lengviau susidorojama su kasdieniais iššūkiais.

Apie laisvo rašymo metodą rašo amerikiečių menininkė ir rašytoja Julia Cameron knygoje „Kūrėjo kelias“. Čia aprašytoje 12 savaičių kūrybingumo programoje daug dėmesio sutelkiama įvairioms rašymo užduotims, kurios padeda prižadinti užsnūdusį kūrybingumą, išsilaisvinti nuo blokų ir priklausomybių.

Viena iš knygoje aprašytų užduočių, kurią reikia kartoti kiekvieną dieną visų 12 savaičių metu – vadinamieji „ryto puslapiai“. Ši praktika labai nesudėtinga – tereikia kiekvieną rytą pradėti parašant 3 puslapius apie bet ką, kas tik ateina į galvą. Svarbiausia užduotis – tiesiog rašyti, net jeigu ištisus 3 puslapius būtų kartojama ta pati frazė. Ilgainiui galima išvysti, kaip dingsta rašymo blokai, o trijų puslapių rytais nebepakanka išreikšti norimoms mintims. Šis būdas padeda nurimti, priimti teisingus sprendimus, galvoje atsiranda vietos naujoms kūrybinėms idėjoms.

Ekspresyvusis rašymas dažnai naudojamas psichoterapijoje, kurio metu reikia susitelkti ties svarbiu, dažnai skausmingu ar įtampą sukeliančiu trauminiu įvykiu. Žmogus turi aprašyti kylančius pojūčius ir mintis, susijusius su tuo įvykiu. Būtent šį rašymo metodą pirmiausia ir taikė rašymo terapijos pradininkas J. W. Pennebaker.

Kūrybinis rašymas skatina pasitelkti vaizduotę ir moko atitolti nuo supančio pasaulio, persikūnijant į kitus veikėjus, įvykius ir aplinkybes. Žinoma, rašant eilėraščius, apsakymus ar, pavyzdžiui, mokslinės fantastikos noveles, aprašytas istorijas galima naudoti kaip metaforą, taip analizuojant savo mintis ir išreiškiant rūpimas temas. Kūrybinis rašymas padidina sąmoningumą, nes skatina žmogų parinkti atitinkamas sąsajas ir vaizdus, kurios išreikštų vidinį pasaulį ne tiesioginiu būdu.

Laiškų rašymas taip pat tampa labai populiaria praktika. Šis rašymo metodas dažnai taikomas spręsti santykių klausimams, išleisti užgniaužtas emocijas, kurių nedrįstama pasakyti tiesiogiai. Terapinis laiškų rašymas vyksta visiškai pasinėrus į srautą, koncentruojantis į patį procesą, o ne kuo išraiškingesnę jo pateikimo formą. Išreiškiant emocijas raštu lengviau pripažįstamas jų buvimas, jausmai išrašomi jų nerūšiuojant į gerus ar blogus, deramus ar nederamus. Artimam asmeniui parašytas laiškas neturi būti išsiunčiamas, gali būti sudeginamas arba suplėšomas, tačiau tai gali tapti pasiruošimu prieš gyvą pokalbį su žmogumi, su kuriuo reikia harmonizuoti santykius. Taip pat galima rašyti ir laišką sau, savo versijai vaikystėje arba ateityje.

Įkvėpimui pradėti rašyti

Norintiems pradėti rašyti, tačiau vis dar nerandantiems motyvacijos tuo užsiimti, interneto knygynas „Patogu pirkti“ rekomenduoja perskaityti rašymo terapijos specialistės, geštalto psichologijos praktikės Žydrės Dargužytės-Černiauskės knygą „Rašymo terapija: nuo žodžio iki jausmo“. Autorė neria gilyn į rašymo terapijos galimybes tiek rašant individualiai, tiek profesionalių psichoterapijos sesijų metu. Pasak rašymo ekspertės, šios terapijos metu rašantysis gali pats save nustebinti naujais atradimais apie save, mokantis sau atleisti, išklausyti ir suprasti vidinius išgyvenimus.

Kita vertinga knyga šia tema – Natalie Goldberg „Kaip išlaisvinti vidinį rašytoją“. Ši autorė kviečia patyrinėti rašymo paslaptis ir išlaisvinti savyje kūrybinį rašymą. Asmeninių istorijų pagardintoje knygoje N. Goldberg teigia, jog, nors mūsų pasaulį supa daugybė rašymo išraiškos formų – trumposios žinutės, elektroniniai laiškai, tinklaraščio įrašai ar įrašai socialiniuose tinkluose, tačiau kūrybiškas rašymas ir minčių srauto skleidimas ant popieriaus lapo moko sukurti vaizdinius ir jausmus, kurie lydėtų metų metus.