Romanas „Žaklina“ – naujas žvilgsnis į legendinės pirmosios ponios gyvenimą

Žaklina Kenedi Onasis – moteris legenda, kurios žavesys ir paslaptys įkvėpė gausybės knygų autorius ir gerbėjus. Vestuvės su Džonu F. Kenedžiu buvo pirmas kartas, kai pasaulį apskriejo Žaklinos kometa, ir nuo tada paslaptimis apgaubtas moters gyvenimas kelia didžiulį susidomėjimą.

Žaklina gimė 1929 metų liepos 28 dieną, tapo žurnaliste, redaktore ir visuomenės veikėja, trejus metus buvo Amerikos pirmąja ponia. Dėl ypatingo stiliaus jausmo moteris buvo laikoma tarptautine mados ikona. Jos tikrasis žavesys slypėjo ne išoriniame grožyje ar legendinėse santuokose su Dž. F. Kenedžiu ar graikų milijardieriumi Onasiu. Žaklina pasižymėjo išskirtine valia ir ryžtu, leidusiu įgyvendinti asmenines ambicijas. Tačiau labiausiai visus domino ir tebedomina jos vyro, amerikos prezidento Dž. F. Kenedžio, nužudymas.

Kokia Žaklina buvo iš tiesų ir kokios dramos virė jos vidiniame pasaulyje? Apie dramatišką ir aistrų kupiną jos gyvenimo kelią pasakoja ką tik lietuviškai pasirodęs romanas „Žaklina“.

Lemtingos kulkos

Sakoma, kad 1963 lapkričio 22 dieną buvo šauta tris kartus. Vienas netaiklus šūvis peršovė Kenedžių automobilį, kiti du, taiklūs, pataikė Džonui į nugarą ir galvą. Tačiau tragiška Žaklinos istorija atskleidžia, kad ketvirtasis šūvis, niekieno neišgirstas, pakirto jos širdį, pasmerkdamas praleisti likusį gyvenimą sielvarte.

Ką tik lietuviškai išleisto romano „Žaklina“ autorę Dawn Tripp domina, kaip ši moteris išniro iš gedulo ir susigrąžino gyvenimo žavesį. Romanas „Žaklina“ – pateikia netikėtą žvilgsnį į JAV pirmosios ponios gyvenimą ir suteikia dar negirdėtų įžvalgų apie legendomis apipintą moterį. Glamūras, prabanga, tragedija ir atgimimas – romanas atskleidžia, kodėl šios istorinės figūros gyvenimas išliko toks mįslingas.

Didžiausia Žaklinos paslaptis

Žaklina Kenedi Onasis buvo įvairialypė asmenybė, kurios gyvenime netrūko nei pergalių, nei tragedijų. Gimusi turtingoje Buvjė šeimoje, ji augo elitinėje aplinkoje, studijavo literatūrą ir meną. 1953 metais ištekėjo už senatoriaus Džono F. Kenedžio. Pirmosios ponios vaidmuo teko sulaukus vos 31-erių metų, tačiau ji greitai pavergė pasaulį elegancija, skoniu ir kultūra.

Už nepriekaištingo įvaizdžio slėpėsi asmeninės tragedijos: sūnaus Patriko ir vyro mirtis bei netylantis vidinis jausmas, kad ji gali daugiau. Būtent ši vidinė įtampa ir buvo didžiausia visuomenei neatskleista paslaptis.

Rašytoja, nutapiusi Žaklinos portretą

D. Tripp baigusi Harvardo universitetą su Magna Cum Laude diplomu pasuko į grožinės literatūros pasaulį. Šiandien ji – keturių prestižinėmis literatūros premijomis įvertintų romanų autorė. Tikrais faktais bei istoriniais dokumentais paremtas romanas „Žaklina“ – pirmasis į lietuvių kalbą išverstas rašytojos romanas. D. Tripp ekspresyviais potėpiais kuria įsimintiną moters tvirtumo ir trapumo paralelę, pasakoja apie troškimą gyventi ir užsispyrimą rasti save, o kartu atskleidžia politinę aplinką ir Žaklinos vaidmenį joje.

Skilusi viltis

Panelė Buvjė, ponia Kenedi, Onasis – romano autorė sugeba perteikti visus skaudžius, sudėtingus Žaklinos gyvenimo etapus jautriai ir dėmesingai. Žaklina buvo meilužė, motina ir žmona, ilgus dešimtmečius kovojusi su viešumo iššūkiais. Šis romanas atskleidžia moterį, kurios gyvenimas buvo kupinas skirtingų vaidmenų, tačiau ji išliko uždara, subtili ir aukšto intelekto asmenybė. Žaklina mokėsi valdyti aplink ją susikaupusią galią, gyventi autentiškai ir atsiskleisti – tapti nepaprasta, stulbinančiai kūrybinga asmenybe. Kartu tai istorija apie meilę, sudėtingą santuoką ir dėl negailestingo likimo skilusią viltį.

Nemirštanti legenda

Po Dž. F. Kenedžio mirties Žaklina darė viską, kad apsaugotų vaikus nuo grubios politinės realybės ir galiausiai 1968 metais ištekėjo už verslininko Graikijos numylėtinio Aristotelio Onasio ir daug laiko praleido Europoje. Nors santuoka jai suteikė finansinio saugumo, vidinis nepasitenkinimo jausmas ir toliau kamavo žavingąją Žakliną. Patyrusi žiniasklaidos persekiojimą, ji grįžo į Niujorką – miestą, kuriame pagaliau atskleidė savyje slypinčias galias ir tapo įtakinga redaktore.

Dirbdama su prestižiniais leidiniais iki pat mirties 1994 metais, ji siekė išsivaduoti iš visuomenės primestų vaidmenų. Taip išgyvenusi daugybę išbandymų Žaklina iš savęs sukūrė moterį kovotoją. Nepaisant visų praradimų, ji liko viena paslaptingiausių ir žavingiausių XX amžiaus moterų, kurią iki šiol gaubia mitai ir legendos. Nemažą dalį jų atskleidžia ką tik lietuviškai pasirodęs romanas „Žaklina“.

Parengė Liudvika Salters