-10% NUOLAIDOS KODAS VISKAM: 123KNYGA
Grožinė literatūra SUPERKAINA >>>
Bret Easton Ellis (g. 1964 m. kovo 7 d., Los Andželas,
JAV) – amerikiečių rašytojas, scenaristas ir
kontraversiškai vertinamas visuomenės veikėjas, priskiriamas
9-ojo dešimtmečio rytinės pakrantės rašytojų kartos
grupelei „Brat pack“.
Bret Easton Ellis augo
nekilnojamojo turto agento ir namų šeimininkės šeimoje.
Bret Easton Ellis pasakoja, kad jo vaikystė nebuvo lengva – 1992 m.
miręs jo tėvas buvo alkoholikas, kuris nevengė nei emocinio, nei fizinio
smurto. Tėvai išsiskyrė, kai būsimajam rašytojui buvo 16,
tačiau autobiografiniai motyvai ir prisiminimai apie tėvo elgesį
atsispindi ir rašytojo kūryboje – autorius teigia, kad
žinomiausio savo romano „Amerikos psichopatas“ pagrindinį
veikėją Patriką Beitmaną sukūrė pagal savo tėvo asmenybę.
Bret Easton Ellis mokėsi Buckley mokykloje Kalifornijoje, vėliau
studijavo Benningtono koledže Vermonte. Šioje laisvųjų menų
mokykloje jis domėjosi muzika, o vėliau visą dėmesį skyrė savo
vaikystės aistrai - rašymui. Dar studijų metais dienos
šviesą išvydo jo pirmasis romanas „Less Than
Zero“, o 1991 m. pasirodė „Amerikos psichopatas“,
laikomas geriausiu Ellis kūriniu.
Rašytojas
išbandė save kaip scenaristą, tačiau pagal jo scenarijus sukurti
kino filmai nesusilaukė didelės sėkmės ir buvo kritikuojami. Nepaisant
to, keturi iš septynių Easton Ellis romanų tapo kino filmais.
Šiandien rašytojas įrašinėja tinklalaidę (angl.
podcast), kurioje lankėsi tokios įžymybės kaip Kanye West,
Marilyn Manson ir kiti.
Kritikai Ellis laiko save kartos
„Kam rūpintis?“ atstovu - jo asmenybę suformavo Hemingvėjaus
ir Kingo romanai, bei devintojo dešimtmečio siaubo trileriai.
Pastaruoju metu rašytojas negaili kritikos šiuolaikiniam
jaunimui. Jis lygina juos su savo kartos atstovais. Ellis sako, kad jų
tėvai rūpinosi savo reikalais ir vaikai tapdavo savarankiški kur
kas anksčiau. Būtent atsakomybės už savo gyvenimą jis pasigenda tarp
šiuolaikinių paauglių.
Bret Easton Ellis teigia, kad
rašant jam svarbiausia patirti malonumą: „Būtina mėgautis.
Jei man būtų nesmagu, aš nerašyčiau. Jei manęs neįkvepia
tema, neįsivaizduoju, kaip galėčiau sėsti prie stalo, įsijungti
kompiuterį ir dirbti. Susiėmęs galvą vaitočiau, koks sunkus darbas yra
kūryba ir kaip sunku būti rašytoju. Kai rašau, dažniausiai
esu įkvėptas romano temos ir noriu rašyti“, – sako
autorius.
Jis teigia, kad rašo lėtai. Ir juokauja, kad
dėl to turi labai stebėti savo piniginę ir neišlaidauti. Kita
vertus, jis pripažįsta, jog jam jau nebereikia užsiimti jokia
pašaline veikla - žurnalistika, darbu mokykloje ar scenarijų
rašymu.