Dalai Lama XIV (Tenzin Gyatso, g. 1935 m.liepos 6 d., Taktser) - Tibeto budistų dvasinis lyderis.Išvertus „dalai lama“ reiškia išminties vandenyną.Tibetiečiai tiki, kad jų lyderio asmenyje įsikūnijęs begalinės užuojautos dievas, vedantis jų tautą į laimę.
Tenzin Gyatso gimė 1935 m.liepos 6 d.Takster kaime valstiečių šeimoje.Gimęs buvo pavadintas Lhamo Dhondub ("norus pildanti deivė") vardu.Tibete vardas renkamas ne pagal vaiko lytį, todėl berniukas buvo pavadintas moterišku vardu.Vėliau pats Dalai Lama apie tai prisimindavo su šypsena.Lhamo buvo devintas vaikas šešiolikos vaikų šeimoje, iš kurių išgyveno tik septyni.komunistinė Kinijos kariuomenė įsiveržė į Tibetą. 1950 metais Dalai
Lamai tapo valstybės vadovu.Po metų buvo pasirašytas Tibeto ir Kinijos
susitarimas, pagal kurį Tibetas tapo Kinijos dalimi.Kinai garantavo visas
politines, religines ir kultūrines Tibeto laisves, tačiau realybė buvo
kitokia.
Tibetiečiai aktyviai priešinosi naujai Kinijos valdžiai, o po 1959
m.Lasoje įvyko sukilimas, kurį žiauriai numalšino Kinijos
kariuomenė.Dalai Lama su nedidele grupele vienuolių pabėgo į
Indiją.Indijos valdžia suteikė politinį prieglobstį ir Dalai Lama
įsikūrė šalies šiaurėje esančiame Dharamsala mieste.Per kelis
mėnesius į Indiją išvyko maždaug 80 000 tibetiečių, kurių dauguma
įsikūrė toj pat vietovėje, kaip ir jų lyderis.Dharamsala imta vadinti
"mažąja Lhasa".Būtent ten tremtyje įsikūrė Tibeto
valdžia.
Visą gyvenimą Dalai Lama siekė Tibeto autonomijos. 1989 metais jis
buvo apdovanotas Nobelio taikos premija dėl kovos už žmogaus teises,
pasaulio taiką, pamatines bendražmogiškas dvasines vertybes.
