Emma Goldman (1869 m. birželio 27 d. Kaune – 1940 m. gegužės 14 d. Kanadoje) – anarchistė, rašytoja. Emmos Goldman formalusis išsilavinimas buvo ribotas, tačiau ji daug skaitė ir Sankt Peterburge bendravo su radikalių studentų ratu.
1885-ais metais ji emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno
Ročesteryje, Niujorko valstijoje. Ten moteris dirbo drabužių
fabrikuose ir bendradarbių būryje bendravo su socialistų ir anarchistų
grupėmis.
1893-ais metais Emma Goldman buvo įkalinta
Niujorke už riaušių kurstymą, kai grupė bedarbių darbininkų
sureagavo į jos pasakytą ugningą kalbą.
1895-aisi metais
išėjusi į laisvę, Emma Goldman pradėjo paskaitų turą po
Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas. JAV prezidento William McKinley
žudikas Leon Czolgosz teigė, kad buvo įkvėptas Emmos, nors tiesioginio
ryšio tarp jų ir nebuvo, be to, tuo metu moteris jau buvo
atsisakiusi ankstesnės tolerancijos smurtui kaip priimtinai priemonei
socialiniams tikslams pasiekti.
1906-ais Emma Goldman įkūrė
žurnalą „Mother Earth“, kurį redagavo iki pat jo
panaikinimo. 1917 metais, jos, kaip JAV pilietės, natūralizacija buvo
panaikinta. Po dvejų metų ji išleido knygą „Anarchizmas
ir kitos esė“, kuri iki šiol laikoma socialinės kritikos
klasika. Rekomenduojame leidinį įsigyti internetu.
Autorė
dažnai ir plačiai kalbėjo ne tik apie anarchizmą ir socialines
problemas, bet ir apie Henrik Ibsen, August Strindberg, George
Bernard Shaw ir kitų autorių šiuolaikinę dramaturgiją. Ji
supažindino Amerikos publiką su daugeliu Europos dramaturgų, o Emmos
paskaitos apie jų kūrybą 1914-ais metais buvo išleistos knygoje
„Šiuolaikinės dramos socialinė reikšmė“.
E. Goldman taip pat skaitė paskaitas apie „laisvąją
meilę“, turėdama omenyje nepriverstinį dviejų asmenų
prisirišimą, kuriam įstatymai ir bažnyčios konvencijos neturi
reikšmės. 1916-ais metais ji buvo trumpam įkalinta už
pasisakymus apie gimstamumo kontrolę.
Prasidėjus Pirmajam
pasauliniam karui Europoje, A. Goldman pasisakė prieš JAV
dalyvavimą jame, o vėliau agitavo prieš šaukimą į
kariuomenę. Už šią veiklą buvo ir vėl nuteista dviem metams.
1919-iais metais ji paleista į laisvę, o tuo metu Jungtines Valstijas
buvo apėmusi isterija dėl iš esmės išgalvoto komunistų
agentų tinklo. Goldman paskelbta pavojinga užsieniete ir su 247 kitais
asmenimis deportuota į Sovietų Sąjungą.
Ten ji ilgai
neužsibuvo. Aktyvi asmenybė tęsė savo veiklą Švedijoje,
Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitur.
