Fiodoras Michailovičius Dostojevskis (rus.
Фёдор Миха́йлович Достое́вский, 1821 m.
lapkričio 11 d., Maskva – 1881 m. vasario 9 d., Sankt Peterburgas,
Rusija) – vienas žymiausių rusų rašytojų.
Gimė
vargšų ligoninės gydytojo Michailo Dostojevskio ir pirklio dukters
Marijos Nečiajevos šeimoje. 1838-1843 m.
mokėsi Sankt Peterburgo Inžinerijos mokykloje, ją baigęs buvo paskirtas
tarnauti į Sankt Peterburgo inžinerijos korpusą. 1844 m. atleistas
iš karo tarnybos gyveno iš literatūrinio darbo.
1847 m. Dostojevskis suartėjo su socialistais - Peterburgo jaunimo
grupe M. Petraševskio draugija, kuri svarstė reformų
atsilikusioje Rusijoje būtinybę. 1849 m. buvo suimtas ir nuteistas
mirties bausme už dalyvavimą šios draugijos susirinkimuose bei už
cenzūros uždrausto V. Belinskio laiško N. Gogoliui skaitymą.
Šaltą 1849 m. gruodžio rytą būrelio nariai
buvo nuvežti į Peterburgo Semionovo aikštę, sustatyti ant
ešafoto, jiems užvilkti balti mirtininkų marškiniai,
šventikas priėmė paskutinę išpažintį, kareiviai nutaikė
šautuvus, bet staiga atšuoliavo pasiuntinys, atnešęs
caro malonės raštą - sušaudymą pakeisti
aštuoneriais metais katorgos ir tremties.
1849-1859 m.
Dostojevskis praleido katorgoje ir tremtyje Sibire. Kaip jis pats teigė,
Sibire jis pamatė „visą rusų liaudį“. 1854 m. katorga
buvo pakeista į tremtį. Rašytojas pagaliau galėjo skaityti ir
rašyti. 1859 m. grįžęs į Peterburgą Dostojevskis pasinėrė
į literatūrą.
Pasikeitė rašytojo pažiūros - visą
vėlesnį gyvenimą Dostojevskis liko ryžtingas revoliucijų
priešininkas, konservatyvių, kartais net reakcingų pažiūrų.
Tačiau Dostojevskio romanai, ypač žmogaus sielos gelmių meniniai
atvaizdai, šias pažiūras daugsyk pranoksta.
1867 m.
jis vedė Aną Snitkiną, kuri iki pat jo mirties liko jam patikima atrama,
tvarkė visą buitį ir rašytojo kūrybos leidimo reikalus.
Rašytojas mirė nuo plaučių ligos, kuri buvo apleista ir
negydyta. Dostojevskis taip pat sirgo epilepsija, kuri gyvenimo pabaigoje
kartodavosi vis dažniau.
Fiodoras Michailovičius Dostojevskis
mirė Sankt Peterburge. Palaidotas Aleksandro Nevskio vienuolyno Tichvino
kapinėse.
