Frances Hodgson Burnett

Po jos tėvai susilaukė dar dviejų dukrų, tad šeima buvo iš tiesų gausi, o anksti netekusi tėvo vertėsi sunkiai. Vos ketverių metų amžiaus našlaite tapusi Frances, vėliau šią patirtį perkėlė ir į savo kūrybą. Mergaitė buvo nuovoki ir smalsi, pati išmoko anksti skaityti. Seserys lankė netoli namų įsikūrusią mergaičių seminariją.

Frances Hodgson Burnett geresnio oficialaus išsilavinimo taip ir negavo, tačiau pati labai domėjosi literatūra. Suradusi senas šeimos knygas ji krimto Viljamo Šekspyro, Valterio Skoto, Čarlzo Dikenso tekstus. Ypač žavėjosi garsia Harietos Bičer-Stou knyga „Dėdės Tomo trobelė“, kuri merginoje žadino teisingumo jausmą. Būsima rašytoja augo pramoniniame mieste ir anksti pastebėjo socialinę nelygybę, neteisybę bei skurdą.

Autorės motinai buvo sunku išlaikyti didelę šeimą, todėl 1865-tais metais ji priėmė brolio kvietimą vykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Visgi, čia lengvas gyvenimas nelaukė. Būsimos rašytojos dėdės verslas nesisekė, tačiau jis padėjo surasti darbo berniukams, o savo seserį su dukromis įkurdino kaime.

Sulaukusi aštuoniolikos metų Frances Hodgson Burnett išdrįso savo pirmąjį tekstą nusiųsti į moteriško žurnalo redakciją. Jis buvo paskelbtas, o gautas honoraras labai padėjo skurstančiai šeimai. Taip prasidėjo rašytojos karjera. Netrukus mirė motina, o vienintelis darbas, kurį mokėjo Frances, buvo rašymas. Kaip įprasta tais laikais, moters romanai pradžioje dalimis buvo spausdinami žurnaluose, o tik vėliau virsdavo knygomis.

1873-iais metais Frances Hodgson Burnett ištekėjo už sėkmingo gydytojo Swan Burnett, kurį pažinojo nuo jaunystės. Tai buvo pirmoji autorės santuoka trukusi iki 1898-tų metų. Rašytojos vyras atidžiai tvarkė autorines sutartis ir kitus leidybinius reikalus, tačiau panašu, kad didelės meilės tarp sutuoktinių nebuvo. Pora susilaukė dviejų sūnų.

Jaunesnis sūnus skųsdamasis dėl dėmesio trūkumo pasiūlė mamai parašyti knygą vaikams. Taip atsirado garsusis „Lordas Fontlerojus“, kuris atnešė rašytojai šlovę bei įtvirtino jos vardą literatūriniame pasaulyje. Pirmosioms knygos iliustracijoms buvo naudotos rašytojos Frances Hodgson Burnett sūnaus nuotraukos.

„Lordas Fontlerojus“ užtikrino ir finansinį stabilumą, todėl rašytoja daug ir dažnai vykdavo į užsienio šalis. 1890-tais metais mirė jos vyresnysis sūnus ir ieškodama paguodos autorė dar daugiau keliavo, kol susipažino su dešimt metų jaunesniu Stephen Townsend, kuris tapo jos antruoju vyru. Santuoka, žinoma, sukėlė skandalą ir nebuvo laiminga, tačiau tuo laikotarpiu buvo parašytos garsios knygos „Mažoji princesė“ ir pradėtas „Paslaptingas sodas“.

Rašytojos kūryba buvo tokia sėkminga, kad ji galėjo sau leisti pasistatyti rūmus JAV. Prabangiuose namuose autorė puoselėjo sodą, tačiau jog gyvenimo ramiu vadinti negalima. Frances Hodgson Burnett vis įsiveldavo į skandalus, pykosi su žurnalistais, teisėsi su giminaičiais. Garsi kūrėja mirė savo dvare 1924-tais metais.

Šiandien rašytoją Frances Hodgson Burnett geriausiai žinome dėl jos knygų skirtų vaikams: „Mažoji princesė“, „Paslaptingas sodas“, „Mažas lordas Fontlerojus“. Tačiau autorė sukūrė kelias dešimtis romanų suaugusiems, rašė dramas. Frances Hodgson Burnett kūryboje dominuoja socialinės neteisybės temos, išryškinamos svarbiausios vertybės, žmogaus galimybės pakeisti pasaulį, išsivaduoti iš nuoskaudų ir skriaudų.