Francoise Sagan (tikr. vardas Francoise Quoirez, 1935
m. birželio 21 d. Cajarc, Prancūzija - 2004 m. rugsėjo 24 d., Honfleur,
Prancūzija) – prancūzų rašytoja, dramaturgė,
scenaristė.
Vaikystę Francoise Sagan praleido pietų
Prancūzijoje. Šeima buvo pasiturinti. Francoise buvo jauniausia
trijų vaikų šeimoje. Tėvas - stambus pramonininkas.
Motina, kilusi iš žemvaldžių šeimos, rūpinosi namais ir
organizuodavo namuose aukštuomenės vakarėlius. Antrąjį
pasaulinį karą šeima praleido Dofino regione, o vėliau
persikėlė į Paryžių ir apsigyveno aukštuomenės kvartale.
Francoise dievino knygas, buvo smalsi, gabi ir nepaklusni.
Maištininkės gyslelę turėjusi Francoise Sagan iš mokyklos
buvo pašalinta net du kartus. Privačios mokyklos, kurias lankė
būsimoji rašytoja, buvo gana griežtos. Pirmą kartą buvo
pašalinta dėl, kaip aiškino mokyklos administracija,
dvasingumo trūkumo. Ne iš karto ji baigė ir vidurinę mokyklą
– ją išmetė už tai, kad „pakorė“ Moljero
biustą. Tėvai į šėliones žiūrėjo pro pirštus. Jie
aiškino tai brendimu ir asmenybės formavimusi. Vis dėlto baigusi
gimnaziją, Francoise Sagan 1952 m. įstojo į Soirbonos universitetą,
filologijos fakultetą. Tačiau mokslai jos nedomino, studijų mergina taip
ir nebaigė.
Pseudonimą Sagan rašytoja pasiskolino
iš Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant“.
1954 m. aštuoniolikmetė Francoise išleido pirmąjį savo
romaną „Sveikas, liūdesy“ – ši knyga iki
šiol laikoma geriausiu jos kūriniu. Mergina gavo
milžinišką honorarą ir kreipėsi į tėvą, nežinodama, ką su
tokia pinigų suma daryti. Tėvas pasakė, kad pinigai yra žalingi ir
liepė juos išleisti. Vėliau panašios praktikos
rašytoja laikėsi ir tolimesniame gyvenime.
Išgarsėjusi su pirmąja knyga Sagan nusprendė, kad reikia kurti
antrąją, nes kaitytojai pamanys, kad ji yra vieno romano autorė, ir su
panieka pamirš. 1956 m. pasirodė antrasis romanas "Un certain
sourire", kuris taip pat sulaukė didelės sėkmės.
Nors pati
rašytoja vertino save kaip netobulą ir tingią asmenybę, iki
karjeros pabaigos Sagan sukūrė apie 20 romanų. Dažniausiai postūmiu
rašyti būdavo pinigų stygius. Septintajame dešimtmetyje ji
bandė rašyti dramos kūrinius. Kritikai juos gyrė dėl stiprių
dialogų, tačiau didesnės sėkmės pjesės nesusilaukė. Taip pat
parašė Sarah Bernhardt biografiją.
Sagan gyvenimas
buvo audringas. Ji - maištinga nerami siela, o didžiuliai už
romanus gaunami pinigai leido gyventi laisvai ir nevaržomai. Ji nuolat
organizuodavo triukšmingus vakarėlius, į kuriuos susirinkdavo
daugybė žmonių, liejosi šampanas, ji veždavosi krūvas draugų
į vakarėlius Monte Carle, kuriuos pati apmokėdavo. Ji dievino azartinius
lošimus ir greitį. Kazino palikdavo įspūdingas sumas, o aistra
sportiniams automobiliams kelis kartus vos jos nepražudė. 22 metų ji
pateko į avariją ir gydytojai vos ją išgelbėjo. Skausmams
palengvinti buvo leidžiamas morfijus. Vėliau ji įprato vartoti
narkotikus, ne kartą buvo sulaikyta dėl narkotikų laikymo.
Francoise Sagan buvo ištekėjusi dusyk, tačiau jos santuokosbuvo
trumpalaikės.
Pirmą kartą Francoise Sagan ištekėjo už
seno draugo leidėjo Guy Schoeller, kuris buvo 20 metų už ją vyresnis.
Francoise gulėjo po avarijos ligoninėje, Guy pasipiršo ir ji...
netikėtai sutiko. Po metų Sagan vyrą paliko, supratusi, kad
šeimyninis gyvenimas ne jai.
Antrasis bandymas sukurti
šeimą įvyko 1962 m. Sagan ištekėjo už buvusio oro
pajėgų piloto Robert Westhoff. Pora susilaukė sūnaus Denis Westhoff,
kuris gimė tais pačiais 1962 metais. Interviu jis pasakojao, kad jo
tėvas nesugebėjo veikti nieko, tik gyventi taip, kaip gyveno Sagan.
Netrukus santuoka iširo, nors sutuoktiniai gyveno po vienu stogu dar
septynerius metus.
Dėl silpnos sveikatos 2002 m. Francoise
Sagan negalėjo dalyvauti Prancūzijos prezidento Francois Mitterrando
bylos nagrinėjime, kur ir jai buvo pateikti kaltinimai mokesčių
slėpimu. Jai paskirta bausmė buvo atidėta, o po dviejų metų Francoise
Sagan mirė. Rašytoja palaidota gimtajame Cajarce.