Georges Simenon

Šie jaunuoliai ir supažindino jaunąjį Žoržą su literatūra.

Pradžioje Žoržas mokėsi katalikiškoje jėzuitų kolegijoje, tačiau laikai buvo sunkūs, vyko Pirmasis pasaulinis karas, mirė tėvas, trūko pinigų, todėl jaunasis Džordžas 1919 m. metė mokslus ir pradėjo dirbti Gazette de Liège laikraštyje. Jis dalyvaudavo policijos reiduose, teismo procesuose, laidotuvėse.

Tuo metu Simenonas susipažino su Regina Renšon, kurią vadino Tiži. Simenonas norėjo mesti darbą ir išvykti į pary-žių. Regina norėjo vykti kartu, tačiau tėvai iškėlė sąlygą - merginą su Simenonu išleis tik tuo atveju, jeigu jie bus vyras ir žmona. Simenonas vedė ir 1922 m.jie išvyko į Paryžių. Paryžiuje žmona tapė ir parduodavo paveikslus, kurie buvo gana paklausūs, o Žoržas dirbo žurnaluose ir laikraščiuose, dažniausiai teismo kronikos skyriuose. Paryžiuje Simenonas gavo prancūzijos pilietybę

1924 m. pasirodo pirmas rimtas kūrinys - romanas "Mašininkės romanas".

1929 m. pasirodo pirmasis romanas su žaviuoju inspektoriumi Megre. Simenonas parašė 76 romanus ir 26 apsakymus, susijusius su inspektoriumi Megre.

Simenonas labai mėgo kūrinius pasirašyti ne savo vardu - per visą savo kūrybinį gyvenimą jis pasirašinėjo 16 slaptyvardžių. Tačiau visus kūrinius apie Megre autorius pasirašė savo vardu.

1945 m. rašytojas išvyko į JAV, kur gyveno 10 metų. Parašė apie dešimt romanų atspindinčių socialinį Amerikos gyvenimą.

1951 m. Simenonas išrinktas Belgijos karališkosios akademijos nariu.

1955 m. grįžo į Europą, apsigyveno Šveicarijoje.

1972-1984 m. rašė memuarus, jo autobiografija buvo išleista trim tomais.


Simenonas buvo vedęs tris kartus. Pirmoji žmona - menininkė Tiži ​​- po šešiolikos metų santuokos pagimdė sūnų Marką. Antroje santuokoje Simenonas turėjo tris vaikus - du sūnus, Johnny ir Pierre ir dukrą Marie-Jo. Antroji rašytojo žmona nesutiko skirtis, todėl su trečiaja žmona, Teresa, rašytojas civilinėje santuokoje gyveno iki pat mirties. Pasak Simenon, "ji leido man sužinoti, kas yra meilė ir padarė mane laimingu".

Simenonas su antraja žmona turėjo dukterį, kurią labai mylėjo. Po kelių nesėkmingų mėginimų tapti dainininke Marie-Jo susirgo depresija ir kai jai buvo 25 metai nusišovė. Paskutiniame laiške ji prašė jos pelenus palaidoti po 300 metų senumo kedru, kuris augo jų sode. Simenonas išpildė dukters prašymą. Po 11 metų, kai 86-metis rašytojas jautė artėjančią mirtį, jis taip pat parašė laišką, kuriame prašė būti kremuotas, o pelenai išbarstyti virš šio kedro. Jo paskutinė valia buvo išpildyta.