Gottfried August Burger

Dvylikos tapo senelio iš motinos pusės globotiniu. Senelis išsiuntė Gottfriedą mokytis į gimnaziją, kur jam sunkiai sekėsi perprasti lotynų kalbą, tačiau nepaisant to, 1764 m. Gottfried August Bürger tapo Halės universiteto studentu. Pirmiausia jis gilinosi į teologiją, o vėliau pasirinko teisės studijas.

Paskatintas filologo Christiano Adoplho Klotzo Bürgeris susidomėjo literatūra ir gyvenimo filosofija, propaguojančia nevaržomą ir beveik laukinį gyvenimą. Tai nepatiko seneliui ir jis nustojo remti jaunuolį. Šiam pažadėjus pasitaisyti, globėjas leido tęsti teisės studijas Giotingeno universitete.

Pažadai liko pažaidais ir galiausiai Gottfried August Bürger teko verstis savarankiškai. Teisės studijos jam sekėsi neblogai, jis bendravo su to meto literatais, domėjosi klasikine antikos literatūra, taip pat prancūzų, italų, ispanų ir anglų poezija. Pirmieji jo eilėraščiai buvo išspausdinti Giotingeno kūrybos almanache 1771 m. Jo bičiulis padėjo jam įsidarbinti Giotingeno magistrate. Be to, Bürgeris susitaikė su seneliu, ir šis sutiko padengti visas jaunuolio skolas.

1774 m. Gottfried August Bürger vedė Hanoverio pareigūno dukterį Dorettę Leonhart, tačiau jų laimingą gyvenimą užtemdė Gottfriedo jausmai jaunesnei merginos seseriai Augustai. 1784 m. mirus Dorettei jis Augustą vedė, tačiau po dviejų metų ji mirė gimdydama. Jos mirtis giliai sukrėtė poetą. Trečią kartą jis vedė 1790 m., tačiau jau po dviejų savaičių suprato padaręs klaidą ir po dviejų su puse metų santuoką nutraukė.

Nuo 1778 m. jis redagavo Giotingeno literatūrinį žurnalą „Musenalmanach“. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmoji jo paties poezijos rinktinė. Jis nesėkmingai bandė ūkininkauti, vėliau dirbo akademinį darbą. 1787 m. jam suteiktas filosofijos daktaro garbės vardas, o nuo 1789 m. jis paskirtas universiteto profesoriumi.
Garbės titulas gero gyvenimo negarantavo – Bürger pragyvenimui užsidirbdavo versdamas leidėjams užsienio autorių kūrinius. Kai jo poeziją sukritikavo Schilleris, sugniuždytas Bürgeris dirbo mokytoju.

Šiandien Gottfried August Bürger laikomas vienu geriausių vokiečių poetų. Jo baladės, sonetai ir elegijos išskirtinio grožio, o pats poetas vaidinamas soneto atgaivintoju.

1794 m. Gottfried August Bürge susirgo tuberkulioze ir mirė.

Paradoksalu, bet šį vokiečių poetą geriausiai pažįstame ne dėl jo kūrybos, bet kaip „Barono Miunhauzeno“ autorių. Deja, jis buvo tik šio kūrinio vertėjas į vokiečių kalbą. Originalų pasakojimą anglų kalba parašė bibliotekininkas Rudolfas Raspe. Nors Gottfried August Bürger aiškiai pabrėžė esąs tik vertėjas, visuomenė priskyrė jam ir autorystę. Palanku buvo ir tai, kad Raspe neigė sukūręs šį kūrinį.