Graham Greene

Buvo ketvirtas vaikas šešių vaikų šeimoje. Jo jaunesnis brolis Hughas vėliau tapo BBC generaliniu direktoriumi. Vaikystėje labai mėgo skaityti H. Rider Haggardo ir Josepho Conrado nuotykių knygas (vėliau prisipažino, kad pačiam pradėjus rašyti buvo gana sunku atsikratyti šių rašytojų įtakos). Mokydamasis mokykloje nuolat patirdavo draugų patyčias (nepaisant to, kad mokyklos direktorius buvo jo tėvas), todėl net kelis kartus bandė nusižudyti. Galiausiai mokyklą metė. Vėliau mokslus tesė Oksfordo universiteto Balliol College.

Nuo pat jaunystės jautė turintis rašytojo gyslelę. Per tris mokslo koledže metus parašė daugiau nei 60 eilėraščių, apsakymų ir esė, kurių daugumą išspausdino universitete leidžiamas laikraštis bei Vestminsterio savaitraštis.

1926 m. Greene persikėlė į Londoną. Dirbo Nottingham Journal ir The Times, vėliau iki 1940 m. The Spectator, kur rašė straipsnius apie kiną ir užėmė literatūros redaktoriaus pareigas. 1927 m. susituokė su Vivien Dayrell-Browning. Pora susilaukė dviejų vaikų. 1948 m. sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, tačiau taip ir neišsiskyrė, o rašytojas daugiau nevedė. Graham Greene nebuvo šeimos žmogus. Nepaisant to, kad parašė keturias vaikiškas knygas, viename laiške prisipažino „Aš nemėgstu vaikų“. Žlugus santuokai turėjo nemažai meilės nuotykių. 1950 m. susižavėjo švedų aktore Anita Björk, kurios vyras, rašytojas Stig Degermen, nusižudė. 1938 m. susipažino su teatro kostiumininke Dorothy Glover, jų santykiai tesėsi iki 40-ųjų pabaigos. Greene mylimosios dažniausiai buvo ištekėję užsienietės.

Pasirodžius pirmam Greene romanui „The Man Inside“ (1929) žurnalistiką metė. 1932 m. paskelbė politinį detektyvą „Stamboul Train“. Šį ir vėlesnius romanus, turinčius detektyvo elementų - „A Gun for Sale“ (1936), „The Confidential Agent“ (1939), „Ministry of Fear“ (1943) - pats rašytojas vadino „pramoginiais“. Rimtu romanu laikė 1935 m. pasirodžiusią knygą „England Made Me“.

1930 m. Greene ieškodamas naujų įspūdžių leidosi į kelionę po Liberiją (1934-1935) ir Meksiką (1938). Šios kelionės rezultatas - dvi knygos „Journey Without Maps“ (1936) ir „The Lawless Roads“ (1939). Remdamasis politine 1940-ųjų situacija Meksikoje sukūrė vieną geriausių romanų „Galia ir šlovė“. Knyga sulaukė aršios katalikų bažnyčios kritikos.

Nuo 1941 iki 1944 m. Graham Greene kaip Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas dirbo britų žvalgybai Siera Leonėje ir Portugalijoje. Vienas iš jo kolegų buvo Kim Philby. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo žurnalo „New Republic“ korespondentu Indokinijoje. Remiantis įvykiais Pietų Vietname 1955-1956 m. sukūrė romaną „Tykusis amerikietis“. 1960-1970 m. kaip žurnalistas lankėsi įvairiose pasaulio šalyse, kelis kartus pabuvojo „karštosiose vietose“. Pažinojo daugelį įtakingų politikų.

1956 m. rašytojas atsisakė Didžiosios Britanijos imperijos ordino. 1966 m. apdovanotas Garbės kavalieriaus ordinu , 1986 m. ordinu „Už nuopelnus“, o 1981 m. tapo Jeruzalės premijos laureatu. Daug kartų nominuotas Nobelio literatūros premijai, tačiau dėl daugybės jo kūrybos kritikos taip jos ir negavo.

Graham Greene teisėtai laikomas vienu kinematografiškiausių rašytojų - dauguma jo romanų, daugelis pjesių ir apsakymų anksčiau ar vėliau buvo ekranizuoti. Pasak „Internet Movie Database“ nuo 1934 iki 2010 m. pagal Graham Greene knygas buvo pastatyti 66 filmai.

1966 m. Graham Greene tapo finansinių sukčiavimo auka. Jis nusprendė išvykti iš Didžiosios Britanijos ir apsigyventi Antibes mieste Prancūzijoje, arčiau savo naujosios meilės - Yvonne Cloetta. Jų romanas tęsėsi iki rašytojo mirties.

Paskutiniais savo gyvenimo metus rašytojas gyveno Šveicarijos mieste Vevė, kur susipažino ir susibičiuliavo su Charlie'u Chaplinu. Grahamas Greene mirė 86-erių metų nuo leukemijos.