Grigorijus Kanovičius

Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.

1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G. Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.


Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 metais.

Rašytojo plunksnai priklauso pirmoji Sovietų Sąjungoje pokario metais skelbta (1959 m.) autobiografinė apysaka apie žydų gyvenimą „Aš žiūriu į žvaigždes“. Apysaka susilaukė teigiamų atsiliepimų, ją puikiai įvertino tuometinis rusų literatūros klasikas Konstantinas Paustovskis.

G. Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo 19 amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“, „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“, "Miestelio romansas".


G. Kanovičiaus knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt. Bendras G. Kanovičiaus knygų tiražas viršija 1,5 milijonus egzempliorių.

G. Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R. Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.

Rašytojas išvertė į rusų kalbą daugelį lietuvių literatūros klasikos kūrinių, tai ir B. Sruogos „Dievų miškas“, „Apyaušrio dalia“, B. Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai“, J. Avyžiaus „Degimai“ ir kiti.


G. Kanovičius yra dešimties pjesių autorius. Lietuvoje ir užsienyje didžiausios sėkmės susilaukė jo pjesės C. Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ pastatymas (Vilniaus Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Eimuntas Nekrošius), bei Rimo Tumino režisuotas spektaklis Vilniaus mažajame teatre „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (G. Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už du skatikus“ motyvais pjesę parašė A. Grikevičius). Pastarasis spektaklis pelnė pagrindinį tarptautinio teatrų festivalio „Baltiskij Dom“ prizą. 1994 m. Lietuvos teatro kritikai spektaklį „Nusišypsok, mums Viešpatie“ išrinko geriausiu sezono spektakliu.


G. Kanovičiaus kūryba įvertinta Lietuvos ir Izraelio premijomis, Lietuvos Vyriausybės premija. Autoriaus knygos buvo kelis kartus pristatomos tarptautinei Bookerio premijai. 1989 metais Lietuvos Sąjūdis iškėlė rašytoją kandidatu į paskutiniosios TSRS AT deputatus. Būdamas deputatu G. Kanovičius inicijavo 200 kitų deputatų pasirašyti laišką, įteiktą M. Gorbačiovui dėl rasizmo ir antisemitizmo grėsmės Sovietų Sąjungoje, skaitė paskaitų ciklą JAV ir Kanadoje, propaguodamas Lietuvos nepriklausomybės idėją.

G. Kanovičius yra taip pat apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.


Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyvena Izraelyje.

G. Kanovičiaus visuomeninė ir kūrybinė veikla buvo įvertinta LDK Gedimino medaliu.

G. Kanovičius yra Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas, Rusijos ir Izraelio PEN klubų narys.

G. Kanovičius vedęs, turi du vaikus – Dmitrijų ir Sergejų. Beveik visus jo romanus redagavo jo žmona Olga.

(www.gkanovich.com/)