Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane
ir prie Uralo.
1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G. Kanovičius baigė
slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.
Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 metais.
Rašytojo plunksnai priklauso pirmoji Sovietų Sąjungoje pokario metais
skelbta (1959 m.) autobiografinė apysaka apie žydų gyvenimą „Aš
žiūriu į žvaigždes“. Apysaka susilaukė teigiamų atsiliepimų, ją
puikiai įvertino tuometinis rusų literatūros klasikas Konstantinas
Paustovskis.
G. Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką
sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo 19 amžiaus iki
mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija
„Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums,
Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams
rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“,
„Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“,
"Miestelio romansas".
G. Kanovičiaus knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų,
lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų,
vengrų ir kt. Bendras G. Kanovičiaus knygų tiražas viršija 1,5
milijonus egzempliorių.
G. Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R.
Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave,
vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais
Lietuvos kino režisieriais.
Rašytojas išvertė į rusų kalbą daugelį lietuvių literatūros
klasikos kūrinių, tai ir B. Sruogos „Dievų miškas“, „Apyaušrio
dalia“, B. Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai“, J. Avyžiaus
„Degimai“ ir kiti.
G. Kanovičius yra dešimties pjesių autorius. Lietuvoje ir
užsienyje didžiausios sėkmės susilaukė jo pjesės C. Aitmatovo romano
„Ilga kaip šimtmečiai diena“ pastatymas (Vilniaus Valstybinis jaunimo
teatras, režisierius Eimuntas Nekrošius), bei Rimo Tumino režisuotas
spektaklis Vilniaus mažajame teatre „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (G.
Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už
du skatikus“ motyvais pjesę parašė A. Grikevičius). Pastarasis
spektaklis pelnė pagrindinį tarptautinio teatrų festivalio „Baltiskij
Dom“ prizą. 1994 m. Lietuvos teatro kritikai spektaklį „Nusišypsok,
mums Viešpatie“ išrinko geriausiu sezono spektakliu.
G. Kanovičiaus kūryba įvertinta Lietuvos ir Izraelio premijomis,
Lietuvos Vyriausybės premija. Autoriaus knygos buvo kelis kartus
pristatomos tarptautinei Bookerio premijai. 1989 metais Lietuvos Sąjūdis
iškėlė rašytoją kandidatu į paskutiniosios TSRS AT deputatus.
Būdamas deputatu G. Kanovičius inicijavo 200 kitų deputatų pasirašyti
laišką, įteiktą M. Gorbačiovui dėl rasizmo ir antisemitizmo grėsmės
Sovietų Sąjungoje, skaitė paskaitų ciklą JAV ir Kanadoje,
propaguodamas Lietuvos nepriklausomybės idėją.
G. Kanovičius yra taip pat apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės
pirmininkas.
Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyvena Izraelyje.
G. Kanovičiaus visuomeninė ir kūrybinė veikla buvo įvertinta LDK
Gedimino medaliu.
G. Kanovičius yra Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas,
Rusijos ir Izraelio PEN klubų narys.
G. Kanovičius vedęs, turi du vaikus – Dmitrijų ir Sergejų. Beveik
visus jo romanus redagavo jo žmona Olga.
(www.gkanovich.com/)
