Harper Lee

Tėvas buvo teisininkas, Harper vėliau taip pat pasirinko teisės studijas Alabamos universitete.

Dar vaikystėje Harper artimai susidraugavo su būsimuoju rašytoju Trumanu Kapote, kuris gyveno Harper Lee kaiminystėje. Spėjama, kad knygos personažas Dilas buvo įkvėptas Trumano. Jų draugystė tęsėsi visą gyvenimą.

Jau mokydamasi mokykloje susidomėjo anglų literatūra. 1944 m. baigusi mokyklą, įstojo į Huntingdono koledžą. Studijų metu ji pradėjo rašyti straipsnius humoristiniame Rammer Jammer žurnale, vėliau tapo jo redaktore. Vėliau dėl pasirinktų teisės studijų turėjo palikti šio leidinio redaktorės postą.

Harper Lee buvo individualistė ir atsiskyrėlė. Po pirmų studijų metų ji netikėtai nusprendė, kad ne teisė, o rašymas yra jos vienintelis tikrasis pašaukimas, todėl metams išvyko į Oksfordo universitetą kaip mainų studentė, o vos grįžusi metė teisės studijas ir 23 metų persikėlė į Niujorką, siekdama tapti rašytoja. Kad pragyventų, kurį laiką dirbo bilietų pardavėja, vėliau susipažino su kompozitoriumi Maiklu Martinu Braunu ir jo žmona. 1956 m. ši pora Harper Lee padovanojo įspūdingą Kalėdų dovaną – metus truksiantį jos išlaikymą tam, kad ji galėtų pilnai atsidėti rašymui. Harpera metė darbą ir 1959 m. baigė rašyti savo kultinį romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“. Praėjus vos metams po išleidimo, knyga laimėjo prestižinį Pulicerio apdovanojimą, neilgai trukus pagal ją buvo pastatytas ir filmas.

„Ne vienas karštas knygos gerbėjas suko sau galvą, kodėl 1960-aisiais už debiutinį romaną laimėjusi Pulitzerio premiją autorė daugiau nieko nebeparašė. Ji gyvena atsiskyrusi Monrovilyje, Alabamos valstijoje, ir viešumoje rodosi tik retkarčiais. Paskutinįkart ją buvo galima išvysti 2007-aisiais, kai tuometinis JAV prezidentas George‘as W. Bushas įteikė autorei aukščiausią civilinį apdovanojimą – Prezidento laisvės medalį. O interviu H. Lee nėra davusi nuo pat 1964-ųjų.“
Marius Burokas