Helmut Bohn (Helmut Ernst Albert Bohn, 1914 m.
lapkričio 18 d. - 1998 m. rugsėjo 22 d.) – vokiečių žurnalistas,
rašytojas, Antrojo pasaulinio karo metu patekęs į sovietų nelaisvę.
Jaunas vyras Antrojo pasaulinio karo metu buvo pašauktas tarnauti
Trečiojo reicho kariuomenėje ir kovėsi fronte Rytų Europoje.
Karui artėjant prie pabaigos, mūšyje prie Nevelio, 1944 m. jis pateko
į raudonarmiečių nelaisvę.
Helmut Bohn dalyvavo ne viename tardyme, sulaukė ne tik fizinių
bausmių, bet ir grasinimų sušaudyti, kol galiausiai buvo perkeltas į
belaisvių stovyklą. Kadangi buvo aišku, jog iš čia vokiečių niekas
neišvaduos, jis kartu su bendražygiais turėjo tik vieną tikslą –
išlikti.
Sovietų Sąjungoje karo belaisvių stovyklos buvo lageriai, kuriuose
Helmut Bohn patyrė visą belaisvio būties siaubą. Jis dirbo
durpynuose, kirto mišką, badavo, šalo. Galiausiai beviltiškas
egzistavimas privertė eiti į kompromisą su sąžine.
Antrojo pasaulinio karo tragedija buvo ne tik žmonių žūtis,
nušluoti ištisi miestai, bet ir nelengvi moraliniai pasirinkimai,
reikalavę ištikimai tarnauti vienai ideologijai. Karo metu kovęsis už
nacionalsocialistų idealus, vėliau Helmut Bohn, norėdamas išsaugoti
gyvybę, privalėjo taptu uoliu „antifašistu“. Jis praėjo
specialius mokymus, kurie ruošė komunistinės ideologijos skleidėjus, ir
1947 m. grįžo į Vokietiją.
Žymiausia Helmut Bohn knyga - autobiografija „Prie gyvenimo
vartų“. Tai metų, praleistų Sovietų Sąjungos belaisvių
stovyklose, kronika, be pagražinimų aprašanti sovietinio lagerio
siaubą. Chaotiškų aplinkybių verpetas paprastą karo belaisvį,
eilinį kareivį priverčia paaukoti ne tik įsitikinimus, bet ir garbę.
Helmut Bohn knygoje „Prie gyvenimo vartų“ pasakoja apie tai, kiek
kainuoja laisvė.
Kitose savo knygose Helmut Bohn toliau svarsto karo temą, kritikuoja
militarizmą, dalinasi savo karo metų atsiminimais.
