Dž. D. Selindžeris (J. D. Salinger)

Jerome šeimoje buvo jaunesnis iš dviejų vaikų. Jo mama Marie buvo vokiečių, škotų ir airių kilmės, o tėvas –  lietuvių kilmės žydas. Tuo metu į mišrias santuokas buvo žiūrima itin neigiamai ir su panieka, todėl rašytojo mama ištekėjusi savo vardą pasikeitė į žydišką Miriam. Savo kilmę ji taip gerai slėpė, kad J. D. Seliger iki keturiolikos metų nežinojo, kad jo mama ne žydė.

Vaikystėje berniukas lankė valstybines mokyklas, kiek vyresnis pradėjo mokytis privačioje įstaigoje, kur įsitraukė į dramos būrelio veiklą, rašė mokyklos laikraščiui. Vaidinti jam sekėsi puikiai, tačiau tokia veikla visai nepatiko tėvui, kuris prieštaravo jo norui tapti aktoriumi. Jis sūnų įtaisė į karinę mokyklą, kur J. D. Salinger naktimis toliau rašė savo tekstus bei redagavo mokyklos leidinį.

1936-tais metais Jerome David Salinger įstojo mokytis į Niujorko universitetą, kur jam gana neblogai sekėsi, tačiau jaunas vyras studijas metė. Jo tėvas, bijodamas, kad jaunuolio ateitis nenueitų veltui, spaudė jį mokytis mėsos importo verslo subtilybių. J. D. Salinger gana noriai išvyko mokytis į vieną Austrijos kompaniją. Tačiau pasibjaurėjimas skerdyklomis ir visu mėsos pramonės verslu nulėmė tai, kad jis likusį gyvenimą buvo vegetaru. Būsimas rašytojas spėjo palikti šalį prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

Kolumbijos universitete J. D. Salinger mokėsi vakariniuose rašymo kursuose ir nors paskaitų labai uoliai nelankė, visgi parašė tris gerai įvertintus kūrinius. Jo dėstytojas, žurnalo „Story“ redaktorius, palaikė studento kūrybą, o vėliau tapo jo mentoriumi.

1941-ais metais autorius pradėjo siūlyti savo tekstus „The New Yorker“ žurnalui. Tuo pačiu laiku jis ėmė susitikinėti su Oona O'Neill, kuri vėliau tapo žymaus aktoriaus Charlie Chaplin'o žmona. Rašytojas rašė jai ilgus ir jausmingus laiškus.

JAV įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą, J. D. Salinger buvo pakviestas į tarnybą. Dėl kelių kalbų mokėjimo jam teko dirbti kontržvalgyboje, taip pat dalyvauti koncentracijos stovyklų išlaisvinime. Ši patirtis paliko ryškų įspaudą ir smarkiai paveikė jaunuolį. Jis kelis mėnesius gulėjo ligoninėje dėl potrauminio streso sindromo.

Karo metu jis susipažino su garsiu rašytoju Nobelio premijos laureatu Ernest Hemingway ir paliko šiam labai teigiamą įspūdį. Simpatija buvo abipusė, o E. Hemingway kūrybą padarė didelę įtaką J. D. Salinger darbams. Vėliau jis sakė, kad bendravimas su E. Hemingway buvo geriausia, kas nutiko karo metu.

1948-tais metais autorius publikavo gerai įvertintą kūrinį „Puiki diena bananžuvėms gaudyti“, o 1951-ais metais pasirodė garsiausia jo knyga „Rugiuose prie bedugnės“. Šis leidinys atnešė J. D. Salinger tarptautinę šlovę. Tačiau tuo pačiu sulaukė daug kritikos ir kaltinimų vulgarumu bei amerikietiškų vertybių išdavyste. Aprašytas paaugliškas susvetimėjimas bei jaunojo veikėjo Holdeno Caulfieldo nekaltybės praradimas patiko paaugliams, bet ne kritikams. J. D. Salinger nusivylė neteisingomis interpretacijomis bei pigaus populiarumo besivaikančia žiniasklaida ir atsiribojo nuo pasaulio.

J. D. Salinger išleido dar keletą kūrinių. Jo kūryboje dominuoja nepasitenkinimas veidmainišku pasauliu ir vienišo žmogaus kova su visuomeniniu spaudimu atitikti tam tikras, nebūtinai teisingas, vertybes.