Grožinė literatūra už SUPERKAINĄ! Tūkstančiai knygų čia >>>
Džeromas Deividas Selindžeris (angl.
Jerome David Salinger; g. 1919 m. sausio 1 d. Manhatane, Niujorke, JAV
– m. 2010 m. sausio 27 d. Korniše, JAV) – garsus
amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs dėl 1951-ais metais
pasirodžiusio kultinio romano „Rugiuose
prie bedugnės“.
Jerome šeimoje buvo jaunesnis
iš dviejų vaikų.
Jo mama Marie buvo vokiečių, škotų ir airių kilmės, o tėvas
– lietuvių kilmės žydas. Tuo metu į mišrias
santuokas buvo žiūrima itin neigiamai ir su panieka, todėl
rašytojo mama ištekėjusi savo vardą pasikeitė į
žydišką Miriam. Savo kilmę ji taip gerai slėpė, kad J. D.
Seliger iki keturiolikos metų nežinojo, kad jo mama ne žydė.
Vaikystėje berniukas lankė valstybines mokyklas, kiek vyresnis pradėjo
mokytis privačioje įstaigoje, kur įsitraukė į dramos būrelio veiklą,
rašė mokyklos laikraščiui. Vaidinti jam sekėsi puikiai,
tačiau tokia veikla visai nepatiko tėvui, kuris prieštaravo jo
norui tapti aktoriumi. Jis sūnų įtaisė į karinę mokyklą, kur J. D.
Salinger naktimis toliau rašė savo tekstus bei redagavo mokyklos
leidinį.
1936-tais metais Jerome David Salinger įstojo mokytis
į Niujorko universitetą, kur jam gana neblogai sekėsi, tačiau jaunas
vyras studijas metė. Jo tėvas, bijodamas, kad jaunuolio ateitis nenueitų
veltui, spaudė jį mokytis mėsos importo verslo subtilybių. J. D.
Salinger gana noriai išvyko mokytis į vieną Austrijos kompaniją.
Tačiau pasibjaurėjimas skerdyklomis ir visu mėsos pramonės verslu
nulėmė tai, kad jis likusį gyvenimą buvo vegetaru. Būsimas
rašytojas spėjo palikti šalį prieš prasidedant
Antrajam pasauliniam karui.
Kolumbijos universitete J. D.
Salinger mokėsi vakariniuose rašymo kursuose ir nors paskaitų
labai uoliai nelankė, visgi parašė tris gerai įvertintus
kūrinius. Jo dėstytojas, žurnalo „Story“ redaktorius,
palaikė studento kūrybą, o vėliau tapo jo mentoriumi.
1941-ais metais autorius pradėjo siūlyti savo tekstus „The New
Yorker“ žurnalui. Tuo pačiu laiku jis ėmė susitikinėti su Oona
O'Neill, kuri vėliau tapo žymaus aktoriaus Charlie Chaplin'o žmona.
Rašytojas rašė jai ilgus ir jausmingus laiškus.
JAV įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą, J. D. Salinger buvo
pakviestas į tarnybą. Dėl kelių kalbų mokėjimo jam teko dirbti
kontržvalgyboje, taip pat dalyvauti koncentracijos stovyklų
išlaisvinime. Ši patirtis paliko ryškų įspaudą ir
smarkiai paveikė jaunuolį. Jis kelis mėnesius gulėjo ligoninėje dėl
potrauminio streso sindromo.
Karo metu jis susipažino su
garsiu rašytoju Nobelio premijos laureatu Ernest Hemingway ir paliko
šiam labai teigiamą įspūdį. Simpatija buvo abipusė, o E.
Hemingway kūrybą padarė didelę įtaką J. D. Salinger darbams. Vėliau
jis sakė, kad bendravimas su E. Hemingway buvo geriausia, kas nutiko karo
metu.
1948-tais metais autorius publikavo gerai įvertintą
kūrinį „Puiki diena bananžuvėms gaudyti“, o 1951-ais metais
pasirodė garsiausia jo knyga „Rugiuose prie bedugnės“.
Šis leidinys atnešė J. D. Salinger tarptautinę
šlovę. Tačiau tuo pačiu sulaukė daug kritikos ir kaltinimų
vulgarumu bei amerikietiškų vertybių išdavyste.
Aprašytas paaugliškas susvetimėjimas bei jaunojo veikėjo
Holdeno Caulfieldo nekaltybės praradimas patiko paaugliams, bet ne
kritikams. J. D. Salinger nusivylė neteisingomis interpretacijomis bei
pigaus populiarumo besivaikančia žiniasklaida ir atsiribojo nuo pasaulio.
J. D. Salinger išleido dar keletą kūrinių. Jo
kūryboje dominuoja nepasitenkinimas veidmainišku pasauliu ir
vienišo žmogaus kova su visuomeniniu spaudimu atitikti tam tikras,
nebūtinai teisingas, vertybes.