James Augustine Aloysius Joyce (1882 m.vasario 2 d., Dublinas – 1941
m.sausio 13 d., Ciurichas) – vienas įtakingiausių XX a.airių
rašytojų ir poetų.
James Joyce per savo gyvenimą parašė nelabai daug kūrinių, tačiau jie
visi priklauso pasaulinės liteatūros lobynui: apsakymų rinkinys "Dubliniečiai",
romanas "Jaunojo menininko portretas", romanas "Ulisas"
ir patį didžiausią bei mįslingiausią veikalą - "Finegano
pabudimas".
Jau mokydamasis universitete James Joyce pradėjo rašyti, versti.
1900 m.baigė universitetą ir išvyko į Paryžių studijuoti
medicinos.Studijuodamas dirbo įvairius darbus: rašė straipsnius
žurnalams, mokytojavo ir vis rečiau lankydavo medicinos paskaitas, o vis
daugiau laiko leido Nacionalinėje bibliotekoje, daug skaitė ir
mąstė.
1903 m.sunkiai susirgo ir mirė James motina, todėl rašytojas grįžo į
Airiją.Jis nesutarė su motina dėl religijos ir po jos mirties krimtosi,
kad skaudino ją kritikuodamas dvasininkiją ir religiją.
1904 m.James Joyce sutiko savo būsimą viso gyvenimo partnerę -
Nora Barnacle, su kuria susituokė tik po 27 metų.Tais pačiais metais
pora nutarė išvykti iš Airijos.Jie iškeliavo į Triestą. 1905 m.jiems
gimė sūnus Džordžas, o po poros metų duktė Liučija.
Tuo metų James Joyce pradėjo rašyti "Ulisą". Šį kūrinį jis rašė ketverius metus.Nuo 1918 m.Niujorko žurnalas „The Little Review“ pradėjo spausdinti „Uliso“ ištraukas.Iš pradžių romanas dėl nepadorumo buvo uždraustas.Visas romanas buvo išspausdintas tik 1922 m.ir sutiktas ir susižavėjimo, ir neapykantos šūksniais. Šis romanas davė pradžią taip vadinamai "sąmonės srauto" literatūros krypčiai.
1923 m.James Joyce su šeima išvyko į Paryžių, tačiau prasidėjus Antram pasauliniam karui grįžo į Ciurichą.
