Tūkstančiai knygų IKI 5€ RINKITĖS ČIA >>>
Džeinė Ostin (Jane Austen, 1775 m. gruodžio 16 d., Steventon, Jungtinė Karalystė - 1817 m. liepos 18 d., Vinčesteris, Jungtinė Karalystė) – anglų rašytoja.
Ji gimė parapijos kunigo namuose. Tėvas, kilęs iš senos garsios giminės, buvo išsilavinęs ir apsiskaitęs žmogus.
„Puikybė ir prietarai“ - anglų rašytojos Jane Austen knyga, jau tapusi klasika.
„Nortangerio abatija“ - Jane Austen knyga, pasirodžiusi po autorės mirties.
Daugiau"Ema" - du šimtmečius skaitytojus žavintis Jane Austen romanas.
DaugiauŠiuo metu neparduodama
Informuokite, kai prekę turėsiteŠiuo metu neparduodama
Informuokite, kai prekę turėsiteŠiuo metu neparduodama
Informuokite, kai prekę turėsiteŠiuo metu neparduodama
Informuokite, kai prekę turėsiteIš garbingos, tačiau neturtingos giminės kilusi ir jo žmona, Jane motina. Ji taip pat buvo apsiskaičiusi ir mielai pasakodavo vaikams įvairias istorijas.
Austen šeimoje augo 8 vaikai. Jane turėjo šešis brolius ir sesutę, kuri buvo būsimos rašytojos artimiausia draugė ir paslapčių patikėtinė.
Jane buvo gabi, linksma mergaitė. Nors tėvas buvo kunigas, šeimoje buvo skaitoma ne tik Biblija. Vaikai ruošdavo spektaklius, spręsdavo šaradas, kartu skaitė knygas, kurias paskui perpasakodavo vieni kitiems. Jane mėgo pokylius, šventes ir gražius rūbus. Ji visą gyvenimą susirašinėjo su broliai ir seserimi, ir jos laiškuose dažnai minimi jauni džentelmenai, madingos suknelės ir gražios skrybėlaitės.
Jane su seserimi Kasandra pradėjo lankyti Sautamptono mokyklą. Šios mokyklos direktorė buvo despotiška moteris, nuo kurios verkdavo ne tik jautrios mergaitės. Čia seserys vos nemirė nuo šiltinės. Vėliau mergaites perkėlė į kitą mokykla, kurios direktorė buvo itin geraširdė moteriškė, bet mokinių žinios jos nedomino. Galiausiai tėvas pasiėmė dukteris ir rūpinosi jų išsilavinimu namuose. Jis suformavo gerą literatūrinį skonį ir išmokė mylėti klasiką.
Keturiolikos metų Jane sukūrė savo pirmąją komišką
parodiją „Meilė ir draugystė“. Ji
šmaikščiai rašė apie jaunas gražuoles, kurios tik
uosto rožes ir alpsta.
Kartą namuose Jane perskaitė
Goldsmith'o „Anglijos istoriją“ ir
sukūrė jos parodiją. Knyga ilgai dulkėjo tėvo spintoje, nes nieks ja
nesidomėjo. Jane nepatingėjo jos perskaityti ir, atvykus į namus
šeimos gydytojui, perskaitė savo sukurtą parodiją. Gydytojas
atidžiai klausėsi ir pagyrė, kad ji skaito tokias knygas. Kai sužinojo,
kad tai buvo jos sukurta satyra, labai nustebo ir ilgai juokėsi. Vėliau
jis kitiems pacientams, Austenų kaimynams, pasakojo, kokią šaunią
dukterį turi kunigas - ji ne tik išpilsto arbatą į porcelianinius
puodelius ir daro gėlių kompozicijas, bet ir rašo puikius
kūrinius.
Jane buvo linksma, maloni, draugiška ir miela mergina. Iki savo
dienų pabaigos ją šeimoje mylėjo visi - broliai, seserys,
anūkai, o ypač jos tėvas.
Nors Austen šeima gyveno
nuošaliai ir retai išvykdavo iš sodybos, Jane žinojo
viską, kas vyksta pasaulyje. Tai buvo Napoleono karų, sukilimų Airijoje,
karų už nepriklausomybę Šiaurės Amerikoje ir pramoninės
revoliucijos Anglijoje laikai. Jane visada susirašinėjo su
broliais, kurie aktyviai dalyvavo visuose šiuose įvykiuose, ir tai
nepalikdavo jos abejingos. Jos kūriniuose nėra karų ar revoliucijų, o
personažų gyvenimas niekada neperžengė Anglijos ribų, tačiau ji
žinojo viską, kas vyksta pasaulyje, ir tai savaip atsispindėjo jos
kūryboje.
Jane Austen kūrybą galima skirti į du periodus: nuo 1795 m. iki 1798
m. ji sukūrė savo ankstyvius romanus - „Trys
seserys“ ir „Gražuolė
Kasandra“. Vėliau pasirodė „Protas
ir jausmai“, „Puikybė
ir prietarai“, „Mansfildo
parkas“, „Emma“
- knygos, kurios tapo anglų literatūros klasika.
Jane sirgo
sunkia Adisono liga. 1817 m. ji išvyko gydytis į Vinčesterį, kur
ir mirė. Palaidota Vinčesterio katedroje.
Jane nebuvo
ištekėjusi. Jaunystėje ją siejo romantiški santykiai su
kaimynu Tom Lefroy, tačiau jie nesusituokė, nes abu buvo iš
neturtingų šeimų, o tėvai norėjo užtikrinti dukros finansinę
ateitį. Jane ir Tom išsiskyrė, o 30-ies metų Jane paskelbė, kad
ji jau atsisveikino su viltimi ištekėti ir vadino save
senmerge.
Visą gyvenimą, kokį Jane Austen norėjo gyventi, ji aprašė savo romanuose. Visi jos romanai visada baigiasi laimingai.
2007 m. režisierius Julian Jarrold sukūrė filmą apie rašytojos Jane Austen gyvenimą. Rašytoją suvaidino aktorė Anne Hathaway.