Janina Degutytė (1928 m. liepos 6 d. Kaunas – 1990 m. vasario 6 d. Vilnius) – lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė.
Gimė Žemuosiuose Šančiuose. Būdama vos dešimties metų ji ėmė rašyti eilėraščius. Darnų ir laimingą šeimos gyvenimą išardė Janinos Degutytės motinos alkoholizmas. Negana to, 1942 m.
neteko tėvo, komendanto valandos metu jį nušauna vokiečių patrulis. Vienintele atrama tapo senelė, likusi poetės kūryboje kaip motiniško rūpesčio atitikmuo. O mirus senelei ji išlaikė save ir motiną. Janina Degutytė dirbo korepetitore, mezgė drabužius, be to buvo remiama mokytojų bei klasės draugų.
1948 m. baigė gimnaziją ir išvažiavo į Vilnių studijuoti literatūros.
Nuo jaunystės turėjo sveikatos problemų.
Poetės kūrybą galima suskirstyti į tam tikrus segmentus. Ankstyvoji jos kūryba – lyrinė, o vėlesnė – meditacinė. Poetė kūryboje subtiliai jaučia gamtą. Eilėraščių herojai tarsi susitapatina su gamta, ji sustiprina žmogų, daro jį laimingą ir stiprų.
