Jean-Marie Gustave Le Clézio (1940 m. balandžio 13 d.) - prancūzų rašytojas ir profesorius. Parašė daugiau nei 40 knygų, 1963 m. gavo Prix Renaudot, o 2008 m.
Nobelio literatūros premiją kaip „naujų išvykimų,
poetinių nuotykių ir kūniškų ekstazių autorius, žmonijos,
esančios už valdančios civilizacijos ribų ir po valdančia
civilizacija, tyrinėtojas“.
Le Clézio gimė Nicoje
per Antrąjį pasaulinį karą, kai jo tėvas tarnavo britų armijoje
Nigerijoje. Iki 1948 m. rašytojas augo Roquebillière
kaime šalia Nicos, vėliau su motina ir broliu išvyko pas
tėvą į Nigeriją.
Studijavo Bristolio universitete Anglijoje
1958–1959 m., vėliau baigė Nicos literatūros institutą.
Vėliau išvyko į JAV dirbti mokytoju.
1967 m. Le
Clézio tarnavo prancūzų daliniuose Tailande, bet buvo greitai
išvytas iš šalies, nes protestavo prieš
nepilnamečių prostituciją. Likusį tarnybos laiką jis praleido
Meksikoje.
1970–1974 m. Le Clézio gyveno su
Embera-Wounaan gentimi Panamoje. 1975 m. jis vedė marokietę
Jémia ir turi tris dukteris.
Nuo XX a. dešimto
dešimtmečio jie gyvena Albukerkėje, Nicoje ar Mauricijuje.
