John Berger (1926 m. lapkričio 5 d., Stoke
Newingtonas, Anglija – 2017 m. sausio 2 d., Antony, Prancūzija)
– britų meno kritikas, menotyrininkas, rašytojas ir
dailininkas.
John Berger buvo pirmas iš dviejų Miriam ir
Stanley’io Bergerių vaikų.
Jo senelis buvo italų kilmės žydas, tarnavęs Pirmajame pasauliniame
kare, o vėliau priėmęs katalikų tikėjimą ir persikėlęs į Jungtinę
Karalystę. Tėvas - teisės mokslų daktaras, Britanijos imperijos ordino
kavalierius. Pats Johnas baigė Šv. Edvardo mokyklą Oksforde ir
1944-1946 m. tarnavo armijoje, o po jo mokėsi Čelsio meno mokykloje
(Chelsea College of Art and Design), Centrinėje meno mokykloje ir
Šv. Martino dizaino mokykloje Londone.
Baigiantis XX a.
penktajam dešimtmečiui John Berger savo pirmuosius dailės
kūrinius eksponavo keliose Londono galerijose. 1948-1955 m. dėstė
Šv. Marijos mokytojų kolegijoje tapybą. Netrukus Bergeris tapo
meno kritiku ir savo apžvalgas bei recenzijas spausdino „New
Statesman“ leidinyje.
Ankstyvuoju savo karjeros
laikotarpiu menininkas buvo vertinamas nevienareikšmiai – tam
įtakos turėjo jo marksistinio humanizmo pažiūros ir netradicinis
požiūris į šiuolaikinį meną. Nors buvo artimas komunistinėms
idėjoms, jis taip ir netapo Didžiosios Britanijos komunistų partijos
nariu, nors visada buvo artimai su ja susijęs – kaip ir su
„Tarptautine menininku asociacija“, laikyta viena iš
komunistų partijos organizacijų.
1958 m. pasirodė pirmasis
grožinis John Berger kūrinys „A Painter of Our Time“ (liet.
„Mūsų laikų tapytojas“). Neapsieita be kontroversijų
– praėjus mėnesiui po pasirodymo, leidykla patyrė antikomunistinio
Kultūrinės laisvės kongreso spaudimą ir buvo priversta atšaukti
knygą iš prekybos. Pasibjaurėjęs gyvenimu Didžiojoje Britanijoje
1962 m. Bergeris išvyko į Prancūziją.
1972 m. John
Berger sukūrė keturias televizinės dokumentikos „Ways of
Seeing“ (liet. „Būdai matyti“) laidas, kuriose,
remdamasis filosofo Walterio Benjamino idėjomis, analizavo įvairias
moderniosios dailės temas – nuo moters įvaizdžio iki nuosavybės
tematikos ir šiuolaikinės reklamos sprendimų. Jis aršiai ir
originaliai kritikavo vyraujančį požiūrį į klasikinį meną,
parodydamas jo šališkumą ir atskleisdamas tapyboje ir
populiariojoje kultūroje slypintį politinį lygmenį. Šios
televizijos laidos tapo jo menotyros knygos „Kaip menas moko
matyti“ pagrindu.
Tais pačiais metais dienos
šviesą išvydo ir Bergerio romanas „G.“, pelnęs
jam prestižinę „Booker“ premiją. Pusę gautos premijos sumos
jis paaukojo revoliucinei „Juodųjų panterų“ organizacijai, o
antroji padėjo jam sukurti sociologinę studiją „Septintasis
žmogus“, skirtą migrantų darbininkų Europoje temai.
Iki pat mirties John Berger rašė esė fotografijos, meno,
politikos ir atminties temomis, rūpinosi svarbiomis šiuolaikinį
pasaulį kamuojančiomis problemomis.
Bergeris buvo tris kartus
vedęs ir turėjo keturis vaikus: Jokūbas - režisierius, Katia -
rašytoja ir kinokritikė ir Ivas - dailininkas.