John le Carre

Andriejaus mokykloje Berkšyre, vėliau Dorsetyje. 1948 m. išvyko į Šveicariją, kur vienus metus studijavo vokiečių literatūrą. Vėliau tarnavo Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos žvalgybos korpuseAustrijoje.

Po karinės tarnybos, nuo 1952 m., mokėsi Linkolno universitete Oksforde, kurį 1956 m. baigė su pagyrimu.  Studijuodamas bendradarbiavo su kontržvalgybos MI-5 skyriumi. Kad galėtų dirbti saugumui įstojo į Oksfordo universiteto komunistų klubą.

Dvejus metus (1956-1958) le Carre dėstė prancūzų ir vokiečių kalbą Itono kolegijoje, o nuo 1958 m. dirbo tik MI-5. 1959 m. perėjo dirbti į MI-6 žvalgybos tarnybą, kur penkis metus kaip diplomatas dirbo VDR. Iš pradžių kaip antrasis Britanijos ambasados ​​sekretorius Bonoje, vėliau kaip konsulas Hamburge.

Rašyti pradėjo 1940 m. pabaigoje. 1948 m. netgi laimėjo mokyklos prizą už geriausią eilėraštį.

Le Carre  šnipų romanuose nėra supeherojų, jis neromantizuoja slaptųjų tarnybų darbo. Rašytojas pasakoja apie įtemptą ir gana blankų kasdienį specialiųjų tarnybų darbą, galingą žvalgybų opoziciją, tačiau jo knygose nėra nei stingdančių susišaudymų, nei ilgai trunkančių persekiojimų. Jo herojai yra „anti-jamesbond“. Le Carre neigiamai vertina Iano Flemingo kūrybą ir vadina jo agentą 007 netikru. Le Carre tvirtina, kad kiekvienos tautos dvasią atspindi jos saugumo tarnybų veikla.

Pačiam Le Carrei svarbus ne siužetas, bet detalės, veikėjų charakteriai ir bendra atmosfera.

1961 m. Le Carre paskelbė savo pirmąjį romaną „Call for the Dead“. Tuo metu jis dirbo valstybės tarnyboje, todėl buvo priverstas pasirašyti pseudonimu - John le Carre.

Bestseleriu tapo jo trečioji knyga - „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“. Po šio romano pasirodymo ir milžiniškos sėkmės Le Carre atsistatydino iš užsienio reikalų ministerijos ir atsidėjo tik kūrybai. Už šį romaną 1963 m. rašytojas buvo apdovanotas „Auksiniu durklu" („Golden Dagger“) - Didžiosios Britanijos detektyvų ir politinių romanų asociacijos prizu, 1964 m. - Somerseto Moemo premija, o 1965 m. Amerikos detektyvų draugijos įsteigtu „Edgar“ apdovanojimu.

Dar vieną „Auksinį durklą“ Le Carre gavo už 1977 m. pasirodžiusį romaną „The Honourable Schoolboy“.

Ypač didelio kritikų ir publikos susižavėjimo sulaukė romanas „The Little Drummer Girl“ (1983), kuris taip pat tapo bestseleriu.

Naujausias rašytojo romanas „Delicate Truth“ paskelbtas 2013 m.

Per pusę šimtmečio rašytojo karjerą Le Carre sukūrė 22 romanus. Jo knygos paskelbtos 36 kalbomis.

1954 m. susituokė su Anna Veronika Sharp, išsiskyrė 1971 m. 1972 m. susituokė su Valerie Eustace.
Rašytojas turi 4 sūnus (Simoną, Stiveną ir Timotį iš pirmosios santuokos ir Nikolajų iš antrosios) ir 12 anūkų.

Išėjęs į pensiją gyveno Graikijos salose, vėliau grįžo į Angliją.

2011 m. gavo Goethe'o medalį, kurį skiria Goethe Institutas (Vokietija). Oksfordo Linkono koledžo garbės narys. Oksfordo universiteto garbės daktaras (2012 m.)