Jurgis Gimberis (1938 m. lapkričio 5 d., Kaunas
– 2018 m. gruodžio 31 d.) – lietuvių rašytojas,
prozininkas, satyrikas ir vertėjas.
Rašytojas gimė
Žemuosiuose Šančiuose, 1957 m. baigė vidurinę mokyklą. Nuo 1963
m. dirbo Statybos ir architektūros instituto laborantu. Nuo 1990 m.
priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai, nors skelbti savo
rašinius pradėjo kur kas anksčiau.
Nors rašė
nuo mažens, pirmą kartą savo kūrybą paskelbė „Kauno
Tiesoje“ 1979 m. Vėliau jo kūrybą spausdino literatūros žurnalas
„Nemunas“, o 1985 m. pasirodė pirmoji Jurgio Gimberio knyga
„Dar pastebėjau“. Iš viso rašytojas
parašė 16 knygų – tai daugiausia humoreskos, kurių dalį
puošia paties autoriaus iliustracijos. Išskirtinis Jurgio
Gimberio humoreskų bruožas – paradokso poetika. Pasiekti
komišką efektą padeda realybės ir fantazijos, turinio ir formos,
veikėjo charakterio ir vardo semantikos priešpriešos. Tai
tarsi trumpi anekdotai, išjuokiantys biurokratizmą, sovietinio
žmogaus priešpriešą Vakarų kultūrai.
Jurgis
Gimberis yra sukūręs ne vieną pjesę vaikams, iš rusų kalbos
vertė Aleksandros Marininos, Michailo Bulgakovo, Liudmilos Ulickajos,
Viktoro Pelevino, Iljos Ilfo ir kitų rašytojų kūrybą.
Pats Jurgis Gimberis pasakojo rašęs ne tik apie kitus, bet ir
pats apie save. Jis sujungdavo temų ir žanrų įvairovę, tad dažnai
meistriškas gebėjimas manipuliuoti vaizdiniais bei situacijomis
atsiverdavo tik pamačius jų visumą. Net jei skaitytojo nedomina
literatūros, sporto, kultūros ar politikos temos, jų dermė Jurgio
Gimberio kūryboje atskleisdavo įtikinamą posovietinio žmogaus gyvenimo
paveikslą. Rašytojas buvo įsitikinęs, kad geriausia jo biografija
– tai kūryba ir vertimai, atskleidžiantys tikrąją jo
asmenybę.
Dar 1989 m. Jurgiui Gimberiui buvo įteikta Augustino
Griciaus premija. Prabėgus dešimtmečiui, jo kūryba įvertinta
„Vieno lito premija“. Ji skirta jam už kudirkišką
pilietiškumą knygose „Mišiugino
dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti
reikalai“. Rašytoją įvertino ir gimtasis miestas: 2005 m.
jam skirta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija, 2011 m. jis
pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku, o 2012 m. buvo apdovanotas
Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.