Knygų su minimaliais DEFEKTAIS PAPILDYMAS Naršykite čia >>>
Kazys Binkis (1893 m. lapkričio 16 d. Gudelių sodžiuje, Papilio valsčius, Biržų apskritis, Rusijos imperija – 1942 m. balandžio 27 d., Kaunas) – lietuvių poetas, dramaturgas, žurnalistas.
Avangardistinės literatūros kūrėjų futuristų grupės „Keturi vėjai“ įkvėpėjas ir vadovas.
Rašė įvairiais slapyvardžiais - populiariausias Alijošius, šiuo slapyvardžiu paskelbė satyrinių ir humoristinių eiliuotų pasakojimų ir feljetonų.
Gimė 1893 m. lapkričio 4 d. Gudelių sodžiuje, netoli Papilio miestelio Biržų apylinkėse. Buvo linksmas ir išdykęs vaikas kaimynų pravardžiuojamas „vėjavaikiu“.
1906 m. baigė 4 klases Biržų keturklasėje mokykloje, vėliau mokėsi mokytojų seminaruose ir kursuose Kaune ir Biržuose. 1912 m. atvyko į Vilnių, susipažino su lietuvių inteligentais, lankė garsių profesorių paskaitas. Vilniuje debiutavo kaip rašytojas žurnale „Vaivorykštė“.
Prasidėjus karui grįžo į Papilį, kur dirbo mokytoju.
1919 m. vėl grįžo į Vilnių, įsitraukė į politinę
veiklą, aktyviai dalyvavo rengiant spektaklius.
Kaip laisvas
klausytojas nuo 1920 m. studijavo Berlyne. Kazį Binkį nustebino
dinamiškas ir gyvas miestas: bohemiškos kavinės, nematyti
technikos stebuklai, pažintis su vokiečių avangardinio meno
atstovais.
1920 m. Binkis išleido pirmąjį lyrikos
rinkinį „Eilėraščiai“.
Nuo 1922 m. gyveno Kaune. Binkio bute rinkosi jaunų literatų draugija, vėliau sudariusi žurnalo „Keturi vėjai“ branduolį.
1923 m. pasirodė Kazio Binkio eilėraščių rinkinys „100
pavasarių“.
Kazio Binkio kūryba labai įvairi - jis
mokėjo prisitaikyti prie skaitytojų auditorijos: rašė liaudyje
išpopuliarėjusius eiliuotus feljetonus, kurie vėliau virto
poemomis apie Tamošių Bekepurį, kriaučių Motiejų, Raulą
keliauninką ir kitus.
Nuo 1928 m. Binkis rašė eilėraščius ir poemėles vaikams: „Meškeriotojas“, „Dirbk ir baiki“, „Kiškių sukilimas“ ir kt.
1937 m. Valstybės teatrui įteikė pjesę iš moksleivijos
gyvenimo „Atžalynas“.
1921 m. vedė Pranę
Adamonytę, su kuria susilaukė dviejų vaikų: dukters Eleonoros Binkytės
ir sūnaus Gerardo Binkio. Po šešerių bendro gyvenimo metų,
būdama 29-erių Pranė Binkienė mirė nuo plaučių uždegimo. 1929 m.
Kazys Binkis vedė Sofiją Kudrevičiūtę-Nacevičienę, kuri turėjo dvi
dukras iš pirmosios santuokos: Irutę ir Lilę Nacevičiūtes.
Kazys Binkis Antrojo pasaulinio karo metais savo bute su žmona
Sofija slėpė žydus. Jiems po mirties suteikti Pasaulio tautų teisuolių
vardai. Izraelio Jad Vašem muziejuje, Teisuolių alėjoje,
pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.