Knygų su minimaliais DEFEKTAIS PAPILDYMAS Naršykite čia >>>
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) - poetas, prozininkas ir vertėjas.
Kazys Boruta gimė 1905 m. Kūlokuose (Marijampolės r.), mokėsi Maskvos ir Marijampolės gimnazijose, Marijampolės mokytojų seminarijoje. Tapęs nelegalios socialistų revoliucionierių maksimalistų (eserų) sąjungos nariu, Boruta 1924 m.
pašalintas iš mokytojų seminarijos. Tarpukariu studijavo
universitetuose Kaune (1925 m. už politinę veiklą buvo pašalintas
iš Lietuvos (dabartinio Vytauto Didžiojo) universiteto). Vėliau
buvo priverstas emigruoti iš Lietuvos, studijavo Vienos ir Berlyno
universitetuose.
1930 m. kartu su gimnazistu Kostu Korsaku
pradėjo leisti avangardistų literatūrinį žurnalą „Trečiasis
frontas“. Boruta buvo radikalių politinių pažiūrų ir stataus
būdo asmenybė, jokiai valdžiai neparankus principingas antikonformistas.
Už nelegalią politinę veiklą 1933 m. suimtas ir nuteistas 4 metams
sunkiųjų darbų kalėjimo. Lietuvių Rašytojų draugijos
pastangomis 1935 m. amnestuotas.
Ketvirto dešimtmečio
viduryje pasitraukė iš politinės veiklos, atsidėjo literatūrai.
Antrojo pasaulinio karo metais dirbdamas Mokslų akademijos Literatūros
muziejaus vedėju rūpinosi išsaugoti nuo sunaikinimo lituanistikos
rankraštinius fondus (gindamas rankraščius Boruta trenkė į
dantis aukštam okupacinės valdžios pareigūnui, už tai turėjo
būti atiduotas Karo lauko teismui, bet išgelbėjo laimingas
atsitiktinumas – tardytojas buvo rašytojo kolega iš
studijų Vienoje laikų), gelbėjo žydus (savo bute slėpė žydų vaikus,
talkino geto belaisvius šelpusiai Onai Šimaitei).
K. Boruta buvo kritiškas ir naujos sovietinės santvarkos
atžvilgiu. Sovietmečiu kelerius metus Rasų lageryje (prie Vilniaus)
iškalėjusiam Borutai ilgą laiką kliudyta spausdinti savo
kūrybą, net vertimus teko pasirašinėti savetima pavarde. Tik
šeštojo dešimtmečio pabaigoje grąžintas į
Rašytojų sąjungos narius.
Grįžęs į Vilnių, atsidėjo vertimams ir kūrybai. 1965 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Mirė 1965 m. Vilniuje.
Kazys Boruta eilėraščius
pradėjo spausdinti 1920 m. Debiutavo eilėraščių rinkiniu
„A-lo!“ (1925). Vėliau išleido dar kelis
eilėraščių rinkinius, dokumentinį pasakojimą „Kelionės
į Šiaurę“, folkloro stilizacijos knygas „Dangus
griūva“, „Jurgio Paketurio klajonės“.
K. Borutą ypač išpopuliarino romanai „Mediniai stebuklai“ (1938) ir „Baltaragio malūnas“ (1945). Pagal pastarąjį sukurtas lietuvių kino klasikos šedevras „Velnio nuotaka“.