Saja gimė neturtingų tėvų ūkyje, Skėrių kaime, Pasvalio rajone.
Tėvams anksti mirus persikėlė gyventi pas dėdienę į Kauną. Ten
praleidęs tik metus, buvo išvežtas į Plungės rajone esantį Vaištarų
kaimą.
1943 m. baigė Paukštakių pradžios mokyklą. 1949 m. įstojo į
Klaipėdos Žemės ūkio technikumą, kurį baigė 1952 m. Norėdamas tapti
architektu, Kazys buvo įstojęs į Kauno Politechnikos institutą, tačiau
jo nebaigė, grįžo į Klaipėdą. Čia jis ketino mokytis Mokytojų
institute, Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, tačiau jį priėmė
tik į Gamtos ir geografijos skyrių, kurį rašytojas baigė 1954 m. Tuo
metu parašė savo pirmąją pjesę „Lažybos“, kuri 1954 m. buvo
pastatyta Klaipėdos dramos teatre, o 1955 m. Pernu dramos teatre
Estijoje.
K. Saja išvyko į Vilnių, kur nepateko į Vilniaus universitetą,
tačiau įstojo į Pedagoginio universiteto filologijos studijas.
Studijuodamas Vilniuje, parašė apsakymų knygelę „Klumpės” ir su ja
atėjo į vaikų literatūrą. Tuo pat metu 1957 m. sulaukė ir dviejų
savo premjerų: Akademinis dramos teatras pastatė komediją „Silva
studentauja“, o Klaipėdos dramos teatras – „Septynias ožkenas“.
1958 m. rašytojas baigė studijas. Tuo metu jo pjesės buvo aktyviai
statomos teatruose – „Pirmoji drama“, „Nerimas“, „Saulė ir
stulpas“, „Jo ekselencija Vabalas“, „Gaidžio pentinai“.
Už savo kūrybą buvo apdovanotas šiomis premijomis: 1972 m.
Respublikinė premija už apysaką vaikams „Ei, slėpkitės“. 1977 m.
Žemaitės premija už apsakymų knygą „Po to, kai jie pavirto
medžiais“. 1987 m. J. Grušo premija už dramą „Žemaičių
piemuo“. 1989 m. K. Kubilinsko premija už apysaką „Gvidono
apsiaustas“. 1989 m. M. Valančiaus premija už pjesę „Žemaičių
piemuo“.
