Knutas Hamsunas (norv. Knut Hamsun; 1859 m. rugpjūčio 4 d. - 1952 m. vasario 19 d.) – žymus norvegų rašytojas, impresionistas.
Knutas Hamsunas gimė 1859 m. rugpjūčio 4 d. Hamsundo viensėdyje, netoli Hamarėjos miestelio Norvegijos šiaurėje.
Tėvas – neturtingas kaimo siuvėjas, nepajėgė išlaikyti keturių savo vaikų, tad Knutą globojo dėdė, kuris buvo jam negailestingas - marino badu, mušė. Dėdei susirgus, vos 17 m. sulaukęs Knutas paliko namus ir prasidėjo jo klajonių metai. Nemažai laiko keliavo po JAV.
Apie 1890-uosius metus Knutas Hamsunas buvo vienas populiariausių pasaulio rašytojų.
1898 m. Hamsunas vedė Bergljotą Goepfert, su kuria pragyveno
aštuonerius metus. Antrą kartą rašytojas susituokė 1909
m. Jo nuotaka – Mari Andersen, tuo metu buvo jauna ir daug žadanti
aktorė, tačiau dėl vyro atsisakė karjeros ir persikėle drauge su vyru
į jo gimtinę.
1920 m. už romaną „Žemės palaima"
apdovanotas Nobelio literatūros premija.
1943 m. Knutas Hamsunas savo Nobelio medalį atidavė Trečiojo Reicho propagandos ministrui Gebelsui.
Per Antrąjį pasaulinį karą bendradarbiavo su hitlerininkais, dėl to
vėliau buvo teisiamas ir sulaukė visuomenės pasmerkimo.
Bendradarbiavimas su vokiečiais skaudžiai atsiliepė tolesniam
rašytojo gyvenimui - 1948 m. vasarą Norvegijos teismas Knutą
Hamsuną paskelbė tėvynės išdaviku.
Po karo
Hamsunas gyveno slaugos namuose, o 1950 m grįžo į gimtinę.
Rašytojas mirė 1952 vasario 19 d.
