Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime
Smagu per keletą vakarų už 7 eurus apkeliauti keleto žemynų populiariausius, lankomiausius ir brangiausius meno muziejus. Kad ir labai paviršutiniškai. Vertinga dalis - dailės kūrinių reprodukcijos. Nepamiršta ir Lietuva.
Šiuo metu neparduodama
Knyga-albumas "100 garsiausių pasaulio muziejų" - tai kelionė per penkis žemynus.
XVII amžiuje paveikslus, skulptūras imta kaupti ir eksponuoti šiam tikslui skirtose patalpose. Taip atsirado muziejai. Iki tol tik labai ribotam žmonių ratui rodytos meno kūrinių kolekcijos XVIII amžiuje tapo prieinamos visiems, besidomintiems meno kūryba.
Pirmoji kregždė - 1734 metais Romoje atidarytas viešas muziejus - Museo Capitolino. Jis turėjo tokį pasisekimą, kad tokių kultūros židinių XIX a. atsirado visame žemyne, vėliau - ir visame pasaulyje. Juose sukaupti vertingiausi tautos, šalies ar įvairių kraštų menininkų kūriniai.
Šioje knygoje "100 garsiausių pasaulio muziejų" skaitytojai galės susipažinti su 100 pasaulio muziejų - tam tikros šalies, tam tikros tautos kultūros liudytojais.
Vertė Gražina Arlauskienė, Dalia Morkvėnienė
Mielas skaitytojau,
meno muziejai - lobynai, kur rasime ir skulptūrų, ir tapybos darbų. Viduramžiais tik bažnyčias, rūmus, salonus, miesto bendruomenių ar amatininkų cechų pastatus, rotušes puošė žymiausių dailininkų ir skulptorių darbai. Jais galėjo grožėtis aukšti dvasininkai, didikai, rečiau - didelių miestų piliečiai. XVII amžiuje situacija ėmė keistis - paveikslus, skulptūras imta kaupti atskirai ir eksponuoti tik šiam tikslui skirtose patalpose. Iš pradžių tokios dvarui bei miesto bendruomenei priklausiusios kolekcijos būdavo prieinamos tik rinktinei publikai - keliautojams, mokslininkams, diplomatams ir aristokratams. Vėliau, XVIII amžiuje, susiformavo kitoks požiūris į meną. Imta manyti, jog didžiųjų menininkų meistriškumas padės plačiosioms liaudies masėms šviestis intelektualiai, ugdyti estetinį skonį. Pirmąja kregžde tapo 1734 metais Romoje atidarytas viešas muziejus - Museo Capitolino, galėjęs pasigirti subtiliai parinktų antikinių skulptūrų kolekcija. Europiečiams jis taip patiko, kad XIX amžiuje tokių kultūros įstaigų pridygo visame žemyne.
Žvelgiant į muziejų pastatus ir dabar matyti, kad juos projektavo didieji to meto meistrai. Iki mūsų dienų čia išliko reikšmingiausios aristokratų ir miesto bendruomenių kolekcijos, atitekusios šioms kultūros įstaigoms XIX amžiuje. Vargu ar rasime šia mada nepasekusią Europos šalį - pradedant Rusija, baigiant Italija, Švedija, Portugalija ar Graikija. Miesto bendruomenės visur dailindavo pastatus iškiliausių tautiečių kūriniais, be to, juos eksponuodavo salėse muziejų, neretai tapdavusių visos tautos pasididžiavimu. Piliečiai į tas meno šventoves plūsdavo miniomis - ir ši tradicija neišnyko iki mūsų dienų. Muziejai steigėsi ne tik Europoje, bet ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje - visur, kur buvo puoselėjamos europietiškos tradicijos. Jų atsirado Kinijoje, Japonijoje ir net Afrikos kultūros centruose.
Šiandien beveik kiekviena šalis turi nacionalinį muziejų, kuriame eksponuojami vertingiausi vietinių menininkų kūriniai. Antrojoje XX amžiaus pusėje daugelyje Vakarų pasaulio miestų dygo muziejų pastatai - tikri architektūros meno kūriniai. Tai lėmė naujų statybos metodų ir šiuolaikiškų medžiagų atsiradimas. Iškiliausi pavyzdžiai - Gugenheimo muziejus Niujorke, taip pat Bilbao muziejus bei Pompidu centras Paryžiuje. Galima sakyti, ir dėl šių naujų architektūros formų žmonės vėl ėmė plūsti į dailės muziejus, jie tapo mėgiamomis kultūros mylėtojų susitikimų vietomis. Egzistuoja net vadinamasis meno turizmas - tada ne tik žengiama kokio nors menininko pėdsakais, bet nepamirštama žvilgtelėti ir į muziejų salėse slypinčius įspūdingus pasaulio garsenybių darbus.
Šioje knygoje supažindinama su 100 dailės muziejų, kurie dėl turimų eksponatų laikomi reikšmingiausiomis kultūros įstaigomis - apžvelgiami patys muziejai ir jų kolekcijos. Žinoma, daugiausia vietos skirta didžiausiems muziejams ir milžiniškoms jų kolekcijoms, tačiau nepamiršti ir mažesni, galintys didžiuotis ypatinga vieta ar tuo, kad daugiausia dėmesio juose skirta kokio nors vieno menininko kūrybai. Tarp tokių - netoli Kopenhagos esantis Luizianos šiuolaikinio meno muziejus, kurio automobilių stovėjimo aikštelė yra virš Baltijos jūros, Salvadoro Dali muziejus Figerase, Ispanijoje, bei Bejelerio fondas Ryhene, netoli Bazelio... Visų jų geografinė padėtis ypatinga. Jei meną suvokiate kaip savitą potyrį - jie nenuvils.
Smagu per keletą vakarų už 7 eurus apkeliauti keleto žemynų populiariausius, lankomiausius ir brangiausius meno muziejus. Kad ir labai paviršutiniškai. Vertinga dalis - dailės kūrinių reprodukcijos. Nepamiršta ir Lietuva.
Parašykite atsiliepimą apie "100 garsiausių pasaulio muziejų"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Kelionių vadovai po užsienio šalis
pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą "100 garsiausių pasaulio muziejų", kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos "100 garsiausių pasaulio muziejų" aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos "100 garsiausių pasaulio muziejų" už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau.
Perskaitėte knygą "100 garsiausių pasaulio muziejų"? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams.
