Skaitytojams pateikimas išskirtinės apimties ir savitos tematikos Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1729 m. laikotarpiu rašytas dienoraštis. Kas buvo jo autorius, kokias savo veiklos sritis, aspektus fiksavo nuosekliuose kasdieniuose įrašuose ir kodėl tai verta mūsų dėmesio? Antanas Kazimieras Sapiega (1689–1739) buvo LDK stalininko Jurgio Stanislovo Sapiegos ir Izabelės Elenos Polubinskytės sūnus. Reikšmingus pėdsakus LDK politiniame ir kultūriname gyvenime paliko abu Antano Kazimiero seneliai. Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega buvo vienas ryškiausių savo laikmečio politikų, anūkui perdavęs nors ir praskolintas, tačiau plačias valdas, bei galbūt ir politines ambicijas. Senelis iš motinos pusės, LDK didysis maršalas Aleksandras Hilaris Polubinskis, pasižymėjęs karo lauke, mirė likus dešimčiai metų iki anūko gimimo, tačiau gausūs jo turtai, atitekę dukterims Onai Marijai (vėliau tapusiai Dominyko Mikalojaus Radvilos žmona) ir Antano Kazimiero motinai Izabelei Elenai, taip reikšmingai padėjo anūkui.
Aprimus audroms po XVII–XVIII a. sandūros vidaus karo, kuriame Sapiegos patyrė skaudžių nesėkmių ir pralaimėjimų, tačiau tebesiaučiant Šiaurės karui, Antanas Kazimieras, laikantis ilgamečių giminės tradicijų, buvo išsiųstas mokytis į Prancūziją, kurioje praleido 1705–1708 metus. Veikiausiai tai nebuvo nerūpestingi metai toli nuo budrios tėvų akies, nes jaunuolis nuolat susidurdavo su finansiniais nepritekliais. Laiškuose iš Paryžiaus būsimasis Merkinės seniūnas audringai priekaištavo motinai, kuri, pasak jo, išvažiuojant prižadėjusi jam aukso kalnus, o dabar nieko nepadedanti, ir išraiškingai aprašė savo padėtį: neišeinąs iš namų, nes nebeturi kuo apsirengti; baimindamasis už skolas būti suimtas tiesiog gatvėje, drįstąs išvažiuoti tik pasislėpęs svetimoje karietoje; girdįs nuolatinius namo savininko priekaištus, kad jau visus metus nemokąs už patalpas, todėl gali likti be pastogės ir t. t. 1709–1713 m. Antanas Kazimieras praleido Prūsijoje. Kai kurie šiuo metu užsimezgę jaunojo Sapiegos ryšiai su giminaičiais liks jam svarbūs ir reikšmingi ne vienus metus, galbūt turės įtakos ir jo politinėms pažiūroms.
Iš lenkų kalbos vertė, įvadą ir komentarus parengė Jolita Sarcevičienė
Parašykite atsiliepimą apie "1722–1729 metų Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis "
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Miestų ir kraštų istorija
pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą "1722–1729 metų Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis ", kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos "1722–1729 metų Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis " aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos "1722–1729 metų Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis " už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau.
Perskaitėte knygą "1722–1729 metų Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis "? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams.
