Černobylio malda. Ateities kronika

man labai patiko, norėčiau dar ko nors panašaus žanro, ar galėtumėt rekomenduoti?

Nors kažkas be užuolankų tiesiai šviesiai kaip buvo ir kaip yra surašė, gyvų žmonių liudijimus.

Aš tik dabar neseniai peržiūrėjau HBO serialą. Bet norisi daugiau info ir faktų. Puikus žinių papildymas yra ši knyga.

Pamenu kaip tuomet trūko informacijos ir kaip mes nieko nežnojom, nei apie grėsmes nei apie žalą, kurios neįmanoma bus atitaisyti.

Labai tikiuosi, jog nereiks kažkam rašyti naujos, tokios knygos, dėl tos voties, kuri pūpso Lietuvos pasienyje.

Nobelio premijų už nieką nedalina. Tiek ir reik žinot,renkantis autorius.

Knyga labai detali ir labai aiškiai galima susikurti paveikslą.

Būdamas vienas iš daugybės žmonių, įtrauktų į praėjusių metų serialo pagal šį tragišką įvykį, norėjau sužinoti daugiau. Šiuo atžvilgiu ši knyga nenuvylė!

Skaudi ir neįtikėtina Černobylio katastrofos apžvalga. Priverčia susimastyti.

Jei Černobylio incidentas turi kokios nors naudos, tai buvo keletas pamokų, gautų iš sovietų ir pasaulio netinkamo elgesio su Černobylio avarija.

Skaudi knyga apie vieną tamsiausių įvykių šiuolaikinėje žmonijos istorijoje.

Maniau, kad žinau daug šios nelaimės aplinkybių, bet supratau, kad beveik nieko nežinau. Man knyga labai patiko.

Labai liūdna skaityti šią knygą ir suvokti, kad po Černobylio avarijos jie turėjo gyventi su pasekmėmis.

Dar viena nuostabi, gerai parašyta ir įdomi knyga. Turiu pasakyti, kad esu šališkas, manau, kad autorės darbas yra nuostabus.

knyga tikrai kažkas tobulo, itraukianti, sukrečianti.

Jautri ir skausminga knyga, sukelianti daug įvairių minčių. Knyga nepaliks abejingų.

Mažai ką žinojau šia tema, kelis faktus, čia viskas taip detaliai, nuosekliai pasakojama, paliko įspūdį.

Labai įsimenama knyga, tie tragiški vaizdai mintyse niekaip neapleido. Puikus autorės darbas

Nors knyga ir žiauri, bet kartu buvo ir labai įdomu sužinoti daugiau šia jautria tema. Daug faktų ir nutikimų buvo negirdėti.

Šiek tiek girdėjusiems apie Černobylio katastrofą ši knyga atvers visiškai kitokį suvokimą ir nepagražintą realybę apie šią avariją.

Suprantu kodėl autorė gavo Nobelio premiją. labai gerai parašyta knyga.

Šiurpai per kūną eina beskaitant. Baisi istorijos dėmė.

Šiurpai per kūną eina beskaitant. Baisi istorijos dėmė.

Aleksejevič knygos, visos be išimties šedevrai, itin tikslios ir labai paveikios skaitytojui. Realybė ir patirtys nupasakotos iki smulkiausių detalių įtraukia nuo pirmų puslapių.

Taip tiesmukai ir atvirai parašyta, ir taip vaizdingai bei jautriai, jog rodos, jog šalia savęs matai ir net gali pajusti žmonių išgyventą kančią.

Tokia baisi avarija įvyko palyginus visai šalia mūsų, apmaudžiausia, jog valdžia brutaliai melavo žmonėms ir neskubėjo jų evakuoti, tokiu būdu milijonus pasmerkusi siaubingoms kančioms.

Visus palietusi katastrofa, kuri negali nuklysti užmarštin. Kaip gerai, kad yra tokių itin stiprių ir skaudžių kūrinių, kurie leidžia susipažinti su nepagrąžinta Černobylio realybe.

Aš džiaugiuosi, kad perskaičiau. Kartais spaudė širdį, bet tai ir yra knygos esmė. Tai, ką išgyveno tie vargšai žmonės, yra baisi tragiška.

Tai žmonių pasakojimai, knyga verta dėmesio, nes visi pasakojimai tikrai neeiliniai.

Jei žiūrėjote neseniai rodyta Černobylio serialą, atpažinsite kai kurias pasakojamas istorijas, tačiau, skirtingai nei serialas, knyga yra išgyvenusiųjų, aukų artimųjų ir kitų Černobylio nukentėjusių žmonių liudijimų rinkinys.

Sovietų Sąjunga buvo blogiausia vieta katostrofai nutikti, ir dėl tų pačių priežasčių ten taip atsitiko....

Jūs matote tragiškus radiacijos padarinius ir tuo pačiu komunizmo padarinius. Kaip radiacija žudė žmones ir kodėl šie žmonės ten buvo... Nes valdžia nenorėjo parodyti silpnumo.

Šis kūrinys nusipelno penkių žvaigždžių. Visa knyga yra trumpi žmonių, išgyvenusių Černobylio sprogimą, monologai. Kareiviai, gyventojai, valytojai, mirusių žmonių šeimos nariai ....

Neįtikėtina, kad tokie svarbūs dalykai buvo slapstomi ir žmonės nežinojo, kas atsitiko.

Daugelis žmonių paaukojo savo sveikatas ir gyvybęs, kad padėtų pašalinti šios nelaimės padarinius. Tai yra baisiau nei bet kuri siaubo knyga, nes tai tikrai atsitiko.

Labai įdomi ir svarbi knyga. Negaliu vertinti atskirų istorijų, galiu tik pasakyti, kad jos visos mane kažkaip paveikė.

Tai buvo tokia galinga ir akis atverianti knyga, lengvai skaitosi, verta perskaityti visiems.

Košmaras, ką visokie tipo valdžios žmonės daro su žmonėm. kartais atrodo , kad tie kas valdžioje, nėra patys žmonės.

Dar viena puiki knyga, ir tikrai verta Jūsų laiko.

Sunku patikėti, kaip galima tai išgyventi... labai sukrečianti...

Negaliu vertinti atskirų istorijų, galiu tiesiog pasakyti, kad jos visos mane paletė.

Tai nuostabus literatūros kūrinys, turintis didžiulę emocinę ir istorinę vertę. Vienas svarbiausių naujosios istorijos įvykių, į kurį esame linkę nekreipti dėmesio.

Įdomi knyga, taip užvedė. Rekomendavau ir kitiems

Labai įdomi ir svarbi knyga, nors kartais gana sunkiai skaitoma dėl skaudžios temos. Negaliu vertinti atskirų istorijų, galiu tiesiog pasakyti, kad jos visos mane kažkaip paveikė emociškai

Žinot yra viena, visi žinom apie Černobylį, bet kai paskaitai, tai tampa ir tavo tragedija, nes kiekvienas esame to liudininkai ir visus net ir daug metų po katastrofos gimusius tai netiesiogiai palietė.

labai žavi tas dokumentinis stilius. tikrai puikus liudijimas apie vieną tragiškiausių įvykių Europoje. juk tiek daug žmonių ši katastrofa palietė, dėl nevykusių sprendimų.

Buvau Pripetej, ekskursijoje, savo akimis mačiau .. knyga puikus to laiko liudijimas

Šokiruoja. O tai buvo tik daugiau nei prieš 30 metų. Valdžia sovietų savo sprendimais įvykdė žmonių genocidą, ne kitaip.

Skaitai ir šiurpas eina per kūną. Ir tai įvyko iš tiesų, kiek daug beprasmių aukų ir skausmo. Niūri knyga.

Baisu. Į galvą netelpa. Tokio dydžio tragedija palietusi visą Europą. Sukrečiantys prisiminimai ir puikus rašytojos darbas.

Tokia baisi tragedija įvyko, o panašų monstrą turime visai šalia Vilniaus. Baisu, kai pagalvoji, jei kas įvyktų, nieks nespėtų išsigelbėti.

Pamenu, dėdė pasakojo, jog po poros dienų, kai sprogo elektrinė smarkiai lijo ir jis dar ilgai žaidė lauke. Jam grįžus tėvai buvo labai išsigandę, nežinojo, ar tai galėjo pakenkti sveikatai.

Nors skaityti ir buvo sunku, bet kartu ir labai įdomu, atradau daug negirdėtų faktų apie šį siaubingą įvykį.

Pribloškiantys Černobylio siaubą patyrę žmonių atsiminimai, siaubingas avarijos mastas, nesuvokiama, kad valdžia dar kurį laiką bandė nuslėpti faktą, kai veiksmų reikėjo imtis nedelsiant.

Atvirai, tiesmukiškai ir skaudžiai - apie didžiulę tragediją pasiglemžiusią gausybę žmonių.

Apie Černobylį mažai ką žinojau, didelis susidomėjimas atėjo pamačius garsųjį serialą. Turiu pripažinti, knyga itin žiauri, žmonių išgyvenimai ir patirtys siaubingos.

Itin galingas pasakojimų apie išgyvenusius Černobylį rinkinys. Tikėjausi, kad bus siaubinga, bet nesitikėjau, kad mane taip paims šių pasakojimų grožis ir filosofinis gylis.

Skaityti tikrai tikrai verta. Jautri, nuostabi knyga. Tikrai sukrečianti iki sielos gelmių.

Niekada nepamiršiu dokumentinio filmo, kurį mačiau apie branduolinę katastrofą Černobylio elektrinėje. O paskaityti tikrai verta kas domisi šia tragedija.

Man buvo apie 5 metus, kai sprogo Černobylis, tikiuosi tokio košmaro daugiau niekam neteks patirti.

Pamenu, jog mes net nežinojome, kokia čia grėsmė, turbūt ir dabar nesuprantame nei to pavojaus kuris buvo nei pasekmių, o pasekmių tikrai buvo.

na ką galima pasakyti, Nobelio šiaip sau ne duoda... tikrai yra už ką.

Žiūrėjau serilą Černobylis, tą HBO ... tai taip užkabino, jog pradėjau skaityti knygas net apie tai. nes tikrų faktų autentiškų mažai, juk viską slėpė.

Ir mes Lietuvoje turėjome ir vis dar turime tokią pačią atominę elektrinę, kokia sprogo Pripetėje... visa laimė, jog sprogo ne mūsų...

Tikrai apie katastrofą pasirodo gana mažai žinojau, tiek kiek perskaičiau internete, ir iš filmų. Tai buvo ir yra neįsivaizduojama katastrofa.

Nuostabu skaityti, ką išgyveno išgyvenę žmonės, savo žodžiais. Sukrečianti ir patiko.

Optimizmo nėra, bet iš kur jam ir atsirasti. Man tai nuostabus literatūros kūrinys, turintis didžiulę emocinę ir istorinę vertę.

Kuo daugiau skaičiau, tuo daugiau sužinojau apie katastrofą. Žinoma tai ne detektyvas, bet labai gera knyga vakarui.

Siaubinga patirtis. Kiek daug beprasmių niekuo dėtų žmonių mirčių, artimųjų kančios sukrėtusios visą pasaulį. Tikiuosi, dėka šiuolaikinių technologijų, tokio košmaro daugiau niekam neteks patirti.

11 metų po įvykių parašyta knyga, ir 20 metų su viršum ,kada ji sprogo antrą kartą. Neįtikėtina, ir man asmeniškai nauja informacija. Kažkaip galvojau knyga parašyta visai neseniai.

Džiaugiuosi perskaičiusi. Užkabino nuo pat pirmų puslapių. O Černobylio nereikėtų vadinti „avarija“. Tai buvo ir yra neįsivaizduojama katastrofa.

Štai čia tikroji siaubo literatūra, neišmatuojama kančia, siaubas ir nežinia. Kaip gaila nieko dėtų žmonių, baisu ką jie išgyveno.

Verta skaityti, būtina. Reikia pažinti savo istoriją ir imti labiau vertinti tai, ką turime.

Jautri tema. Žiauriausia, kad žmonės neįvertino ir nesuprato, kokia katastrofa įvyko ir kai ji amžiams pakeis jų gyvenimus.

Labai sunki savo turiniu, slegianti knyga, atverianti visus siaubingos avarijos sopulius, tikrai nepaliks abejingų.

Knygą skaičiau lėtai, kiekvienas puslapis mintyse piešė siaubingus avarijos vaizdus ir ją išgyvenusius žmones. Baisiausia, kad absoliuti dauguma nesuvokė nelaimės masto, o valdžia slėpusi tragedijos faktą tik didino tragedijos padarinius, nors veiksmų reikėjo imtis išsyk.

Mane, kaip ir daugelį, Černobylio tragedija paskatino domėtis pamačius serialą. Knyga labai detali, šokiruojantys avariją išgyvenusių žmonių atsiminimai. Vargšai žmonės ir jų artimieji, ką jie turėjo išgyventi. Labai liūdna, kad visa tai nutiko.

Aštriai, tiesmukai, be užuolankų apšviesti siaubingi įvykiai, suluošinę milijonus gyvenimų. Tai dalis mūsų visų istorijos ir būtina su ja susipažinti.

Kas labiausiai neramina, jog tai nėra išgalvota, kad visa tai realūs įvykiai įvykę kiek daugiau nei prieš 30 metų.. ir dabar mes šalia Vilniaus, kur net plika akim matoma, turim tokią grėsmę. Kaip taip galima? kaip pasiekti, jog to nebūtų šalia? tai yra basu.

Pagal Aleksijevič knygas buvo pastatytas šviesaus atminimo A.A. Eimunto Nekrošiaus spektaklis "Cinkas" . Niekaip neapleidžia mintis, žinant režisieriaus gilumą, jog ši knyga turėjo labai stipriai jį paliesti.

po HBO Černobylio pajutau nenumaldomą norą paskaityt jos knygų. Sovietinis elgesys primena vaiko elgesį. Kai vaikas kažką sudaužo ir įsivaizduoja kad jei sušluos, nieks nesužinos. nu grynai...

Sukrecianti knyga, kaip ir visos kitos šios rašytojos knygos. Įspūdis perskaičius liko slogus, tačiau šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas.

Man asmeniškai, labai patiko. Perskaičiau per kelias diena, įtraukianti.

Puiki knyga, apie rimtus dalykus. Paskaityti tikrai verta kas domisi šia tragedija.

Nereali knyga. Buvo įdomu liudininkų akimis pažvelgti į praeities įvykius.

Nors atrodytu, kad Černobylio tema išsemta, bet pasakojimai iš pirmu lūpų labai ryškiai atskleidžia šios katastrofos tikraji tragizmą. Istorijos verčia susimąstyti, sugraudina ir net sukrečia. Knyga tikrai labai stipri ir lengvai skaitoma. Išties knyga suskaičiau per keletą dienų.

Pirkau vyrui dovanu. Labai apsidžiaugė.

Labai gera knyga. Istorija sukrečia iki sielos gelmių.

Nuostabi knyga! Rekomenduoju visiems ja perskaityti,tik po to,kai busite perskaite knyga,knygas apie Cernobylio elektrines katastrofa!

Nors apie Černobylį skaičiau daug, bet tik šioje knygoje radau, tai ko ieškojau. Ši knyga daugiau apie žmonių išgyventas emocijas, apie tai kas vyko po to, kaip su tuo gyveno ir iki šiol gyvena visą tai patyrę žmonės. Man tai pati geriausia kada nors apie tai skaityta knyga.

Tai knyga, kurios "nesuvalgysi" vienu prisėdimu. Ji reikalauja laiko pamąstymams, laiko, kad perskaityta informacija susigulėtų ir būtų išgyventas kiekvienas jos puslapis. Skaitant atrodo, kad tu gyveni kartu su vėikėjais. Rekomenduoju.

Labai įdomi, prikaustanti dėmesį ir verčianti susimąstyti knyga. Joje gausu katastrofą išgyvenusių žmonių pasakojimų apie jų patirtą skausmą, liūdesį ir neviltį. Puiki knyga, rekomenduoju 100%.

Sukrečiantys pasakojimai apie tuos, kuriems teko akis į akį susidurti su šia protu nesuvokiama ir kraupia visos žmonijos istorijoje tragedija. Skaitant šią knygą labiausiai sukrėtė valdžios "aklumas" šiai įvykusiai tragedijai, kuri nusinešė nesuskaičiuojamą daugybę niekuo dėtų žmonių gyvybių yra mano manymu pats baisiausias ir didžiausias nužmogėjimas šioje situacijoje.
Kaip galėjo būti ramūs tie, kurie visa tai žinojo ir slėpė nuo žmonių ir tikino visus, kad nieko nevyksta, kai iš tikrųjų darėsi protu nesuvokiami dalykai, kurių padariniai nepataisomai suluošino ir atėmė galimybę gyventi normalų gyvenimą daugybei žmonių. Didžiausia bausmė tiems kas buvo už tai atsakingas, yra jų sąžinė.

Skaudi knyga. Neįmanoma suprasti. Mes skaitome, rašome apie šią katastrofą, o žmonės ten gyveno. Ten liko viltys, darbai, žiurkėnai, kuriems dviems dienoms buvo palikta valgyti, ir pas kuriuos niekas negrįžo, vaikai, kurių bijojo ir po kurių viską dezinfekavo. Mylimieji, kuriuos palietus, jų oda atsiskiria nuo kūno...
Sunku, sudėtinga ir labai skaudu buvo skaityti tikrus žmonių išgyvenimus.

Černobylio malda. Ne kabutėse, nes tai ne pavadinimas. Greičiau žanras, pasakojimo būdas. Daugybės liudytojų autentiški išgyvenimai. Ne apie. Kas po to. Knyga apie tylą, tuštumą mirtį ir gyvenimą po jos. Jauni vyrai, jaunos mylinčios, besilaukiančios, vaikus auginančios moterys. Senos močiutės, jau pamiršusios savo metus. Vaikai, kurie neužaugo. Kaip bebūtų keista, siaubo, nevilties, pasibaisėjimo pasakojmas nekelia. Nes tai buvo gyvenimas. Nes dar daug kas prisimena karštą 1986 metų balandžio 26, pavasario žydėjimą,mėlyną be jokio debesėlio dangų. Buvau turistiniame žygyje Varėnos miškuose. Po savaitės tuometinis generalinis sekretorius per televiziją pranešė, kad įvyko ,,utečka", bet padėtis kontroiuojama. ,,Padėtis kontroliuojama", - girdėjo gaisrininkai, gesinantys gaisrą, statybininkai, vairuotojai, savanoriai, kalnakasiai, vėliau pavadinti vienu žodžiu - likviduotojai. Tie, kurie po avarijos išgyveno 14 dienų, pusę metų, metus. Ir tie žmonės, kurie savo rankomis turėjo nukasti žemę aplink savo namus ,,per kastuvo gylį" - vėliau buvo užpiltas asfaltas. Ir tik praėjus daugiau nei 30 metų suvokiame Černobylio mastą. Knyga vieims, kas žiūrėjo serialą. Ir visiems, kurie išgyveno Černobylį. Prisipažinsiu, visai netinkama Kūčių vakarui, bet t

Labai gera knyga, nepaliekanti abejingų. Skaudžios žmonių asmeninės istorijos, kurios sukrečia kiekviena skirtingai. Perskaičius gaila,kad čia neišgalvota istorija, o viskas buvę iš tikro..tai viena iš labiausiai sukrėtusių skaitytų knygų..

Nors apie Černobylį rašyta daug, niekas negali paneigti, jog liudijimai iš pirmų lūpų yra patys įtaigiausi. Skaudžiausi. Net praėjus trisdešimt metų po tragedijos neįmanoma panaikinti padarytos žalos tautai, žmonėms, aplinkai. Stipru.

Tai viena labiausiai mane sukrėtusių knygų. Buvau daug girdėjusi apie Černobylio avariją, kas ir kodėl ten įvyko, bet niekad neteko plačiau skaityti apie tai, ką patyrė ir ką išgyveno su šia avarija susidūrę žmonės. Žmonių išgyvenimai išties sukrėtė, skaitant daug kartų norėjosi verkti, o perskaičiusi dar labai ilgai galvojau apie šį kūrinį. Rekomenduoju.

Ši knyga mane labai įtraukė skaityti toliau ir toliau

Sukrecianti,kaustanti demesi ir ilgam isliekanti atmintyje knyga.

Be abejonės, tai sunkiausia, kada nors mano skaityta knyga, sukrėtusi kur kas labiau nei populiarusis HBO serialas. Čia nėra detalių, kas ir kodėl spaudė mygtuką, nėra fizikos traktatų apie tai kas vyksta sprogus reaktoriui ir kaip yra atomai. Tik tai, kas vyksta žmogaus gyvenime, galvoje ir širdyje. Mažo ir seno, dar negimusio ir jau mirusio. Apie žmones, kurie didvyriškai dirbo ten, kur sprogdavo pažangiausia technika ir robotai. Apie žmones, kurie matė, kaip buvo užkasami jų namai ir kurie sapnavo, kad jiems gimsta šuniukai su ežiukų galvomis. Apie žemę laidotą žemėje. Apie gyvūnų akis pamačius žmogų. Apie vaikus, kurie žinojo, kad nepasens, nes mirs ir kurie senelei paliepus melstis ir prisiminti savo nuodėmes, meldėsi... prisiminę sudaužytą aviečių bonkės nuodėmę.
Gumulas gerklėje vien pagalvojus apie tai, kokį darbą atliko knygos autorė kalbinusi visus tuos žmones. Užduodama tuos klausimus, klausydamasi, matydama liudininkų akis. Ir palikdama juos su tais prisiminimais ir išgyvenimais gyventi toliau.

"Kai ji gimė... Tai buvo ne kūdikis, o gyvas maišiukas, užsiūtas iš visų pusių, nė vieno plyšelio, tik akytės atvertos. Medicinos kortelėje įrašyta: "mergaitė, gimusi su daugybine kompleksine patalogija: išangės aplazija"... Tai šitaip skamba mokslo kalba, o paprastai šnekant: nėr kuo siusioti, nėr kuo kakoti ir inkstas vienas. Tokie kaip ji, negyvena, tokie iškart numiršta. Ji nenumirė, nes aš ją myliu."

Nuostabi knyga, kurią siūlyčiau perskaityti kiekvienam ir įtraukti į mokyklinius privalomųjų skaitinių sąrašus! Skaitant dokumentikoje užfiksuotus prisiminimus galima pajusti, kokia elementari būtinybė vertinti artimus žmones čia ir dabar - negalime žinoti, galbūt jau šiandien juos prarasime.

Verta dėmesio knyga. Privertė nubraukti ašarą.