0

Emocinis intelektas

4.2
(24 įvertinimai)
Internetu: 8,99 €
Knygyne: 11,19 €*
Sutaupote: 2.20 € (20%)
  • Pristatymo trukmė: 2 darbo dienos
Turime sandėlyje
2014-06-25 Amarile

Viena geriausių mano kada skaitytų knygų, labai įdomi, išsami, praturtinanti žinias, o be to, labai lengvai skaitosi nors ir pasakojami specialybiniai dalykai. Be to, labai sugeba įkvėpti.

Informacija

Emocinis intelektas

  • Leidėjas: Presvika
  • Išleidimo metai: 2003
  • Formatas: 15x22, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 368
  • ISBN ar kodas: 9955-424-37-0

8.99 In stock
Į krepšelį
Aprašymas

Pasauliniu bestseleriu tapusi Daniel
Goleman knyga „ Emocinis intelektas “ siūlo naujai pažvelgti į intelekto ir emocijų kultūros reikšmę mūsų gyvenime.


Paplitusi nuomonė, kad mūsų gyvenimą iš esmės lemia genetiškai paveldėtas ir nekintantis tam tikro koeficiento intelektas. Tačiau kodėl kartais aukštą koeficientą turintys žmonės yra nevykėliai, o į proto galiūnus nepanašūs asmenys gyvenime puikiai tvarkosi. Knygos „ Emocinis intelektas “ Autoriaus nuomone, tą dažnai lemia vadinamasis emocinis intelektas – savitvarda, entuziazmas, atkaklumas, gebėjimas pagrįsti savo veiksmus, empatija, nuoširdumas. 


Mokslas iki šiol apeidavo žmogaus jausmų sritį, tačiau naujausi tyrimai jau leidžia autoritetingai kalbėti apie nelengvai paaiškinamas sielos gelmių, iracionalumo paslaptis ir gana tiksliai nupiešti žmogaus jausmų „žemėlapį“. Remdamasis mokslo tyrimų duomenimis, Danielis Golemanas knygoje „ Emocinis intelektas “ įrodinėja, jog gyvenime svarbiausius etinius sprendimus lemia jausmų galia ir mastas. Impulso vergai, kuriems stinga savitvardos, nepasižymi ir dorove. Gebėjimas kontroliuoti savo impulsus yra charakterio tvirtumo ir valios pamatas. Kita vertus, nesugebėdami suvokti artimo poreikių ar jo nevilties, negalime būti ir rūpestingi. Autoriaus nuomone, šiandien mums labiausiai ir stinga savitvardos ir užuojautos.


Danielio Golemano knyga „ Emocinis intelektas “ užsienyje tapo bestseleriu. Ji siūlo naujai pažvelgti i intelekto ir emocijų kultūros reikšmę mūsų gyvenime. Autorius, daug metų tyrinėjęs šia problemą, nustatė, kad žmonės, kurių intelekto koeficientas gana kuklus, dažnai dirba nepalyginti sėkmingiau už tuos, kurių intelekto koeficientas aukštas. Kokia čia paslaptis? "lai emocinis intelek-tas, teigia autorius. Jis siūlo ugdyti emocijų kultūrą ir keisti savo gyvenimą.


Iš anglų kalbos vertė Mindaugas Balčiūnas, Rasa Ščekaturovaitė, Giedrė Šimonėlytė

Spec. red. med. dr. Vijolė Aputytė



TURINYS

TURINYS

Aristotelio iššūkis / 9


PIRMA DALIS. Emocinės smegenys

1. Kam reikalingi jausmai / 19

2. Emocinio išpuolio anatomija / 30


ANTRA DALIS. Emocinio intelekto prigimtis

3. Kada protingas tampa kvailas / 51

4. Pažink save / 67

5. Aistrų vergai / 78

6. Mokslumas / 102

7. Empatijos pamatai / 122

8. Menas bendrauti     / 138


TREČIA DALIS. Emocinio intelekto taikymas

9. Artimi priešai    157

10. Jautrus vadovavimas / 176

11. Protas ir medicina / 193


KETVIRTA DALIS. Atsiveriančios galimybės

12. Svarbiausia - šeima / 219

13. Trauma ir pakartotinis emocijų išmokimas / 231

14. Temperamentas ne viską nulemia / 249


PENKTA DALIS. Emocinis rašttingumas

15. Emocinio neraštingumo kaina / 267

16. Emocijų mokymas / 301


Išnašos / 332

Pratarmė


 Pratarmė

ARISTOTELIO IŠŠŪKIS


Kiekvienas gali supykti - tai paprasta. Tačiau susipykti su tinkamu
žmogumi, neperžengiant tinkamos ribos, tinkamu metu, dėl tinkamos
priežasties, tinkamu būdu - visai nėra paprasta.

Aristotelis "Nikomacho etika"


Rugpjūčio popietė Niujorke buvo nepakenčiamai tvanki, žmones pylė
prakaitas, visi buvo suirzę. Grįždamas į viešbutį, Medisono gatvėje
įlipau į autobusą. Labai nustebau, kai vairuotojas, pusamžis juodaodis
vyras, linksmai šypsodamasis draugiškai šūktelėjo: „Sveikas! Kaip
laikaisi?" Šitaip, autobusui vėžlio greičiu judant per tirštą miesto
centro grūstį, jis pasveikindavo kiekvieną keleivį. Kaip ir mane,
daugelį tai tiesiog apstulbindavo, ir retas kuris atsakydavo į
vairuotojo sveikinimą.

Tačiau šliaužiant užsikimšusiomis miesto gatvėmis kai kas ėmė
stebuklingai, tiesa, iš lėto, keistis. Kad mus pamalonintų, vairuotojas
be perstojo gyvai komentavo visa, kas pasitaikė pakeliui: šioje
parduotuvėje buvęs neišpasakytai puikus išpardavimas, aname muziejuje
surengta nuostabi paroda, gal esame girdėję apie naują filmą, pradėtą
rodyti kino teatre už vieno kvartalo? Jo susižavėjimas begalinėmis
miesto atveriamomis galimybėmis buvo užkrečiamas. Iš autobuso žmonės
išlipdavo jau atsikratę gaižaus vangumo ir, vairuotojui šūktelėjus „Iki
pasimatymo, linkiu geros dienos!", kiekvienas jam atsakė šypteldamas.

Prisiminimas apie šį susitikimą neišdilo man iš atminties beveik
dvidešimt metų. Kai važiavau tuo Medisono gatvės autobusu, buvau ką tik
baigęs rašyti psichologijos daktaro disertaciją. Šiandieninėje
psichologijoje mažai dėmesio skiriama tokių permainų tyrimams.
Psichologijos mokslui menkai, o gal ir iš viso nepažįstama jausmų
mechanika. Tačiau įsivaizduodamas, kad visame mieste plinta geros
nuotaikos virusas, kurį tikriausiai bus paskleidę ano autobuso
keleiviai, supratau, jog vairuotojas buvo savotiškas miesto taikintojas,
turėjęs stebuklingą galią paveikti kitus, išsklaidyti niūrų, vos
tramdomą žmonių susierzinimą, suminkštinti ir praverti jų širdis.

O štai kelios vienos savaitės laikraščio žinutės apie visiškai priešingus dalykus.

• Vietinėje mokykloje siautėjęs devynerių metų mokinys apipylė dažais
mokyklinius suolus, kompiuterius, spausdintuvus ir nuniokojo aikštelėje
prie mokyklos stovėjusį automobilį. Berniukas taip pasielgė todėl, kad
kai kurie trečiaklasiai pavadino jį „kūdikėliu", o jis norėjo įrodyti
toks nesąs.

• Prie Manheteno repo klubo sužeisti aštuoni vaikai. Vienam netyčia
atsitrenkus į būrį besikumščiuojančių paauglių, kilo aršios muštynės,
vienas iš įžeistųjų ėmė šaudyti j minią iš trisdešimt aštunto kalibro
automatinio revolverio. Ataskaitoje pažymima, jog pastaraisiais metais
šalyje vis dažniau griebiamasi ginklo dėl menkiausių priežasčių,
suvokiamų kaip nepagarbos aktai.

• Kaip tvirtinama vienoje ataskaitoje, penkiasdešimt septyni procentai
žudikų, kurių aukomis tampa jaunesni nei dvylikos metų vaikai, yra jų
tėvai ir patėviai. Beveik visais atvejais tėvai tvirtina „tik norėję
sudrausminti savo atžalas". Lemtingomis tapusių bausmių griebiamasi dėl
menkiausių „nusižengimų": vaikas užstojo televizorių, verkė arba
prišlapino vystyklus.

• Jaunas vokietis teisiamas už penkių turkių - moterų ir merginų -
nu-žudymą. Padegęs būstą aukoms miegant, neonacių grupės narys neslėpė
dažnai prarasdavęs darbą ir gėręs, o dėl nevykusio savo likimo kaltino
užsieniečius. Vos girdimu balsu jis lemeno: „Aš be galo gailiuosi to, ką
padariau, ir man neapsakomai gėda".


Kiekvienos dienos naujienose mirgėte mirga pranešimų, liudijančių,
jog tirpte tirpsta mandagumas, saugumas, vis dažniau siautėjama iš žemų
paskatų. Tačiau tokios naujienos tik atspindi mūsų ir mus supančių
žmonių stiprėjančius nevaldomų jausmų proveržius. Niekas nėra apsaugotas
nuo šio nenuspėjamo sielvarto ir širdgėlos potvynio; jis vienaip ar
antraip pasiekia mus visus.

Pastarąjį dešimtmetį mus užgriuvo lavina panašių įvykių, atspindinčių
jausmų nebrandumą, neviltį, pasekmių nesuvokimą, pasireiškiantį mūsų
šeimose, bendruomenėse, visuomeniniame gyvenime. Esame liudininkai
kylančios pykčio ir nevilties bangos, kuri užgriūva tiek ramia širdimi
namie paliktus ir užrakintus vaikus, kuriems auklę atstoja televizorius,
tiek apleistus ir neprižiūrimus, skriaudžiamus ir šlykščioje vedybinio
smurto atmosferoje kenčiančius mažuosius. Skaičiai, bylojantys apie vis
stipresnius žmonių patiriamus emocinius sutrikimus, liudija, kad
agresijos banga auga: mokyklose siautėja ginkluoti paaugliai, nelaimingi
įvykiai greitkeliuose baigiasi šūviais, į bendradarbių gyvybę kėsinasi
suirzę atleisti iš darbo tarnautojai. Emocinis smurtas, šaudymas iš
pravažiuojančių mašinų, potrauminis stresas tapo plačiai vartojamomis
sąvokomis, o džiugi kasdienio pasisveikinimo frazė „linkiu geros dienos"
virto irzliu „ką gero pasakysi?"

Ši knyga turėtų padėti ieškantiems prasmės beprasmybėje. Kaip
psichologas, o pastarąjį dešimtmetį ir kaip The New York Times
žurnalistas, sekiau mokslo pažangą atskleidžiant iracionalumo paslaptis.
Žvelgdamas į tai iš savo varpinės, pastebėjau dvi priešingas
tendencijas: arba norima vien matyti mūsų jausmų pasaulį užgriūvančias
negandas, arba siūloma kokių nors išganingų vaistų.


KODĖL TOKIE TYRIMAI ATLIEKAMI DABAR


Pastarąjį dešimtmetį, daugėjant blogų naujienų, mokslininkai ypač
intensyviai tyrė žmogaus emocijas. Visų įdomiausia buvo pažvelgti į
smegenų veiklą. Atsiradus naujiems tyrimo būdams, naujoms
technologijoms, leidžiančioms pamatyti smegenų vaizdą, pirmą kartą
žmonijos istorijoje buvo išvysta tai, ką gaubė didi paslaptis: kaip
veikia sudėtinga smegenų ląstelių visuma, kai žmogus mąsto, jaučia, ką
nors įsivaizduoja ir sapnuoja. Šis neurobiologijos duomenų tvanas
leidžia aiškiau negu bet kada suvokti, kaip emocijas reguliuojantys
smegenų centrai priverčia žmogų įtūžti arba pravirkti ir kaip veikia
daug senesnės smegenų dalys, pastūmėjančios kariauti arba įžiebiančios
meilę. Galimybė neapsakomai aiškiai matyti, kaip emocijos veikia ir kaip
jos trinka, padeda rastis naujiems vaistams bendrai mūsų jausmų krizei
gydyti.

Kad galėčiau parašyti šią knygą, teko sulaukti šios dienos - kol
subrendo pakankamas mokslo vaisių derlius. Mano įžvalgos pasirodė
vėlokai dėl to, kad jausmų sfera dvasiniame žmogaus gyvenime stebėtinai
ilgai išliko netyrinėtu psichologijos mokslo žemynu. Šią tuštumą užpildė
parankinės geranoriškų patarimų knygelės, grįstos (geriausiu atveju)
klinikine patirtimi, stokojančios (jei apskritai jo ten galima ieškoti)
mokslinio pamato. Bet pagaliau atėjo metas, kai mokslas gali
autoritetingai prabilti šiais skubios pagalbos reikalaujančiais,
nelengvai paaiškinamais sielos gelmių klausimais ir gana tiksliai
nupiešti žmogaus „širdies žemėlapį".

Tai iššūkis oponentams, siaurai suvokiantiems intelektą, tvirtinantiems,
kad intelekto koeficientas yra genetiškai paveldimas, kad jo nekeičia
gyvenimo patyrimas ir kad jis didžiąja dalimi nulemia mūsų gyvenimą. Šis
tvirtinimas neleidžia atsakyti į dar svarbesnį klausimą: ką mes galime
pakeisti, kad mūsų vaikams sektųsi geriau? Arba kaip atsitinka, kad
žmonės, kurių intelekto koeficientas aukštas, nežino, ko griebtis, o
visai ne proto galiūnai puikiai tvarkosi gyvenime? Drįsčiau tvirtinti,
jog dažniausiai tai priklauso nuo žmogaus gebėjimo, vadinamo emociniu
intelektu - jo savitvardos, nesilpstančio entuziazmo, atkaklumo ir
gebėjimo pagrįsti savo veiksmus. Visus šiuos įgūdžius, kaip vėliau
pamatysime, galima įdiegti vaikams, suteikiant jiems geresnes galimybes
tinkamai pasinaudoti genetinėje loterijoje ištrauktais proto gebėjimais.

Žmonėms vis aiškesnė atrodo būtinybė pirmenybę teikti dorovės dalykams.
Dabar toks metas, kai visuomenės audinys dryska vis greičiau, kai
godumas, prievarta ir dvasinė menkystė pūdyte pūdo mūsų bendruomeninio
gyvenimo gėrį. Todėl toks svarbus yra emocinis intelektas - jausmų
gilumo, charakterio ir dorovingumo potraukio išraiška. Gausėja įrodymų,
jog svarbiausius gyvenime etinius sprendimus nulemia giliai slypinčių
jausmų stiprumas, jų galia. Impulsas yra paskata išreikšti jausmą, o
visų impulsų šaltinis yra jausmas, trokštantis pasireikšti veiksmu.
Impulso vergai, tie, kuriems stinga savitvardos, nepasižymi dorove.
Gebėjimas valdyti savo impulsus yra charakterio tvirtumo ir valios
pamatas. O altruizmo šaknys glūdi empatijoje - gebėjime įsijausti į kito
padėtį, skaityti kito jausmus. Neįstengdami suvokti savo artimo
poreikių, jo nevilties, argi ištiesime pagalbos ranką? Dabartis
primygtinai reikalauja dviejų dorovės nuostatų - savitvardos ir
atjautos.


MUSŲ KELIONĖ


Šioje knygoje pabūsiu jums kelionės per mokslines emocijų įžvalgas
vadovu. Ši kelionė padės geriau suvokti kai kurias labiausiai
gluminančias gyvenimo ir mus supančio pasaulio akimirkas, išsiaiškinti,
ką reiškia intelektas jausmams ir kaip jo įgyti. Jau vien suvokti tai
yra daug. Mokslo veržimasis į jausmų viešpatiją galbūt prilygsta tam,
kuo kvantinė fizika padėjo fizikos tyrinėtojams.

Kelionės pradžioje (pirmoje knygos dalyje) laukia pažintis su naujais
smegenų emocinės sandaros atradimais. Čia rasite labiausiai trikdančių
gyvenimo akimirkų, kai jausmai visiškai nugali protą, paaiškinimą.
Suvokus smegenų sudedamųjų dalių tarpusavio sąveiką, nulemiančią žmogaus
pyktį ir baimę, aistrą ir džiaugsmą, paaiškės, kaip atsiranda emociniai
įpročiai, niekais paverčiantys geriausius mūsų ketinimus, kaip galima
užgniaužti griaunančius ir žlugdančius impulsus. Svarbiausia, kad
neurologijos duomenys atvers galimybes pasirinkti būdus vaikų emociniams
įpročiams ugdyti.

Kitoje svarbioje mūsų kelionės stotelėje - antroje šios knygos dalyje -
pasidomėsime, kaip neurologijos duomenys padeda nustatyti ir suvokti
svarbiausią mūsų gyvenimo talentą, vadinamą emociniu intelektu:
pavyzdžiui, gebėjimą valdyti impulsus, perskaityti kito slapčiausias
mintis, gerai sutarti su aplinkiniais - Aristotelio žodžiais tariant,
būti apdovanotam reta savybe „susipykti su tinkamu žmogumi,
neperžengiant tinkamos ribos, tinkamu metu, dėl tinkamos priežasties,
tinkamu būdu". (Skaitytojai, kurių nedomina neurologinės smulkmenos,
gali išsyk pereiti Prie kitos dalies.)

Šiame išplėtotame intelekto modelyje jausmams, kaip mokėjimui gyventi,
skiriamas išskirtinis dėmesys. Trečioje dalyje nagrinėjama, kokius
esminius ypatumus šis mokėjimas nulemia, kaip šis gebėjimas gali
išsaugoti mūsų labiausiai vertinamus žmogiškuosius ryšius, kaip, jų
stokojant, tie ryšiai suyra; kaip rinkos dėsnius lemiančios jėgos,
pakeičiančios mūsų profesinį gyvenimą, nepaprastai sureikšmina emocinio
intelekto svarbą darbo santykiuose; kaip nuodijančios emocijos, dėl
kurių nuolat griebiamasi cigaretės, kenkia mūsų sveikatai, o emocinė
pusiausvyra padeda ir išsaugoti sveikatą, ir gyventi gerovėje.

Iš savo protėvių esame genetiškai paveldėję daugybę mūsų tempe-ramentą
nulemiančių emocijų. Tačiau smegenų veiklos schema - labai lanksti, o
temperamentas nėra viską lemiantis veiksnys. Kaip teigiama ketvirtoje
dalyje, emocinės pamokos, kurias vaikai gauna namuose arba mokykloje,
suformuoja emocines sekas, dėl kurių vieni geriau, kiti prasčiau įgunda
emocinio intelekto plotmėje. Vaikystė ir paauglystė - metas išsiugdyti
svarbiausius, mus visą gyvenimą valdysiančius emocinius įpročius.

Penktoje dalyje aptariami pavojai, tykantys tų, kurie bręsdami ne-tampa
savo jausmų pasaulio valdovais; kalbama apie tai, kaip emocinio
intelekto stygius padidina riziką susirgti depresija arba griebtis
smurto, kentėti nuo valgymo sutrikimų arba įjunkti į narkotikus. Joje
aprašoma, kaip pažangios mokyklos ugdo vaikų emocinius ir bendravimo
įgūdžius, kad jų gyvenimas neiškryptų iš teisingo kelio.

Tikriausiai didžiausią nerimą sukels knygoje pateikti duomenys,
su-rinkti per nesuskaičiuojamas tėvų bei mokytojų apklausas,
akivaizdžiai patvirtinantys, kad visame pasaulyje mūsų kartos vaikai yra
emociškai labiau pažeisti, yra daugiau vienišų ir kenčiančių nuo
depresijos, piktų ir nevaldomų, nervingų, linkusių nerimauti, impulsyvių
ir agresyvių.

Jeigu mums rūpi rasti vaistų šioms ligoms gydyti, pirmiausia - tuo
tvirtai tikiu - turime kitaip rengti vaikus gyvenimui. Dabar vaikų
emocinį lavinimą dažniausiai paliekame savieigai, dėl to susilaukiame
tragiškų pasekmių. Vienintelis teisingas sprendimas, atitinkantis mano
viziją, būtų toks: šeimoje ir mokykloje ugdyti harmoningą asmenybę
siekiant sielos ir proto darnos. Mūsų kelionė baigiasi apsilankymu
naujoviškose klasėse, kuriose vaikams suteikiami emocinio intelekto
pagrindai. Tikiu, jog ateis diena, kai visa ugdymo sistema bus paremta
siekiu ugdyti esminius žmogaus gebėjimus, kai svarbiausia bus išlavinti
savivoką, savitvardą, atjautą, kai menas klausytis, spręsti konfliktus,
bendradarbiauti taps didžiąja mūsų siekiamybe.

„Nikomacho etikoje" Aristotelis filosofiškai diskutuoja apie dorybes,
charakterį ir gerai nugyventą gyvenimą, jo iššūkis - tai patarimas
suvaldyti emocijas pasitelkiant protą. Gerai išlavintos aistros įgyja
išminties: jos yra mūsų mąstymo, vertybių, išlikimo kelrodis. Tačiau jos
nesunkiai gali pasukti klystkeliais, ir taip atsitinka itin dažnai.
Aristotelio manymu, problemas sukelia ne jausmai, o jų netinkamumas ir
raiška. Svarbiausias klausimas yra toks: kaip suteikti jausmams
intelekto, kad į mūsų gatves plūstelėtų atidos vienas kitam šiluma, o
bendruomeniniam gyvenimui įpūstume globos ir atjautos dvasios?

 

2015-03-13 Rasa

Jekaterinagerbera jei tau 14 metų,tai tu ne čia ieškai gerų knygų-paskaityk pirma "Mikę Pūkuotuką", Anderseno pasakas ir pan.O tokios knygos tau dar per anksti....

2014-06-25 Amarile

Viena geriausių mano kada skaitytų knygų, labai įdomi, išsami, praturtinanti žinias, o be to, labai lengvai skaitosi nors ir pasakojami specialybiniai dalykai. Be to, labai sugeba įkvėpti.

2011-03-10 Ula

Jekaterina, vaikiškose knygose daugiau tiesos, nei jūs įsivaizduojat: būtumėt daugiau tokių skaičius - daugia žinotumėt

2011-02-18 Jekaterina

sveiki, gaila kad tai knyga nesuaugisiam zmogui ( ka kaip teigia pries mane komentatorius) jai galit ir zinot geras knygas prasau parasykit man i el.pasta: gerbera14@gmail.com buciau labai dekinga :)))

2010-07-27 Julius

Knygoje pasakojama, kas tas EQ, kaip jis padeda gyventi, kaip jį ugdyti vaikams ir t.t., bet beveik nėra užsiminta, kaip lavinti EQ suaugusiam žmogui, o to aš labiausiai ir pasigedau.

2010-02-01 V

Super knyga, jei ja perskaitytu visi, manau, butu visiems lengviau gyventi :)

2008-10-01 Tomas

SUPER KNYGA! 11/10 duodu. Is pradziu gal kiek moksliska pasirode, bet poto labai lengvai skaitosi. Siaip tokia knyga butina perskaityti kiekvienam, kam rupi ir nesvetimas yra ju vidinis, emocinis gyvenimas ir rupi paciu ir vaiku ateitis.

2008-03-31 Patiko

Super knyga! Turetu buti privaloma visiems ja perskaityti!

2008-02-23 ZENIA

SUPER KNYGA.LENGVAI SKAITOMA, DAUG NAUJO

2008-02-21 Vitalija

Knyga verta dėmesio tų, kurie jaučia nepasitenkinimą gyvenimu. Ji padės į gyvenimą pažiūtėti kitomis akimis, įneš didesnio pasitenkinimo juo, nes tai puikus saviūgdos vadovas, užteks pakeisti mąstymo kryptį ir pradėti džiausgtis gyvenimu ištikrųjų!

2007-11-24 ....

nezinau nezinau, kazkoks pilstymas is tuscio i kiaura....idomiausia apie vaikus buvo, kelios sutuoktiniu bendravimo teorijos daugiau tai kazkaip viskas ir taip savaime aisku...\r\nbuna ir idomesniu knygu, sunkiai ji man persiskaite, reikejo kariauti

2007-09-27 Vaidas

11 balu is 10! Knyga prasyta 110%! Puikios izvalgos ir atskleista pati esme: \"jei pas mus visus butu daugiau emocinio intelekto, nereiketu kariauti su terorizmu ir pan. dalykais\".

2007-09-15 Vita

Labai gera knyga. Jei pradzia ir sunkoka, mediciniai paaiskinimai ir pan, todel patariu skaityti nuo II skyriaus. Yra ko pasimokyti kiekvienam.

2007-07-08 Aura

turiu ja ir niekaip baigti negaliu...sunkoka...

2007-04-20 Dainius

Verta demesio knyga.Kiekvienas tikrai suras ka nors,kas vers susimastyti.

2007-03-16 Backa

Knyga idomi, bet galejo ir idomiau kazkaip pateikt

2007-01-03 Frija

Labai įdomi knyga. Verta paskaityti. Kaip kazkas jau ir minejo pradzia nelabai idomi, gal butu ir idomu bet labai jau sunkus tie zodziai nusakantys visus procesus smegenyse vienu ir kitu atveju, todel labai sunku susikaupti ir isigilinti.

2006-08-11 wiliuzl

verta demesio knyga.

2006-05-25 Rimantas V

Super knyga.\r\nSkaityti reikia butinai visa. Iki puses knygos aiskinama kodel reaguojam vienaip ar kitaip - priezastys. Veliau seka konkretesni patarimai.

2006-04-19 Montis

Tikrai gera knyga.

2005-12-15 Cezaras

Pirkau, bet neradau to ko tikejausi. Tesiau skaityma iki puses, veliau pabodo, nes pasirode tas pats per ta pati.

2005-08-12 Inga

Sveiki. Rekomenduoju perkaityti. Tikrai puiki knyga.

2004-06-08 gama

Verta dėmesio knyga. Tie kurie rupinasi savo dvasine sveikata tikrai perskaitykit.

2003-08-26 Giedre

Gera knyga. Verta perskaityti.

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu