„Skaitau, kad tokiu momentu, kada okupantas po komunizmo skraiste naikina mūsų tautą fiziškai, laukti karo pabaigos ir tik tada, t. y. paaiškėjus kas šį karą laimėjo - imtis priemonių tautai ir kraštui gelbėti - būtų nesąmonė. Padėtis Lietuvoje verste verčia mus ieškoti gelbėjimosi priemonių neatidėliojant. Tie, kurie to vis dar nesupranta, tie yra atskilę nuo realybės, nuo pačios mūsų tautos ir tapę riteriais be armijos. Dieve duok, kad tokių saloninių „politikų“ atsirastų nedaug, nes jie tik temdo esamą liūdną mūsų padėtį. Jie niekad negali politiškai nusistatyti, jiems visados viskas neaišku ar dar nepakankamai paaiškėjo ir visa jų galvosena baigiasi bergždžiomis ir begalinėmis diskusijomis, gaišinant brangų laiką...
Politikoje, ypač tarptautiniuose santykiuose, nėra nieko amžino. Politika kei-čiasi, jei keičiasi krašto interesai. Vyriausias mūsų interesas šiandieną yra atgauti valstybinę laisvę. Ką darysime po to ir kaip teks pasielgti vėliau, galėsime apie tai spręsti, kada paaiškės naujos aplinkybės: kada paaiškės kuo šis karas pasibaigia ir su kokiais naujais faktoriais turėsime skaitytis...“
Kazys Škirpa, 1941 m. sausio 31 d.
„Pačias kovas galima suskirstyti į du etapus: partizaninį ir sukiliminį. Partizaninės kovos Lietuvoje prasidėjo jau birželio 16 dieną, t. y. visa savaite anksčiau nei vokiečių ir rusų karas. Tuos veiksmus sukėlė GPU areštai ir masinis lietuvių išvežimas. Daugelyje Lietuvos vietų, ypač rytų Aukštaitijoje ir Žemaitijoje, žmonės nesileido čekistų suimami, bet pasitraukė iš namų, slėpėsi miškuose ir persekiojami gynėsi kas kaip įmanydamas. Tokiu būdu susidarė ištisi partizanų būriai, desperatiškai griebęsi ginklo. <...> Sukilimas buvo gaivališkas ir nesulaikomas. Sunku įsivaizduoti tas pasekmes, kurios būtų susidariusios, jeigu sovietų kariuomenė būtų įstengusi Lietuvoje priešintis vieną ar kitą savaitę. Tačiau šiandien nė vokiečiai neginčija to fakto, kad pagrindinė sovietų armijos pakrikimo ir skuboto traukimosi priežastis buvo lietuvių tautos sukilimas.“
Antanas Valiukėnas, 1941 m. rugpjūčio 5 d.
„Lietuvių sukilėlių nepaprastą drąsą ir pasiaukojimą patys vokiečių kariai taip apibūdino:
- Narsiai kovojo suomiai, bet tokiam narsumui ir tokiam pasiryžimui bei ištvermei, kokį šiandien mes matome Lietuvoje, niekas negali prilygti. Jie kovojo ne kaip žmonės, bet kaip liūtai. Tai geležiniai žmonės, tai pasakiški vyrai, - girdėjau kalbantis aukštus vokiečių karininkus.“
Pranas Ancevičius, 1941 m. liepa.
Parašykite atsiliepimą apie "Birželis kvietė į Kovą, antroji knyga. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Lietuvos istorija
Vidmantas Valiušaitis pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą "Birželis kvietė į Kovą, antroji knyga. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti", kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos "Birželis kvietė į Kovą, antroji knyga. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti" aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos "Birželis kvietė į Kovą, antroji knyga. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti" už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau.
Perskaitėte knygą "Birželis kvietė į Kovą, antroji knyga. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti"? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, Vidmantas Valiušaitis tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams.
