0

Garsieji atradėjai, užkariavimai ir pasaulio vizijos

  • Nuolaida knygai -48%
  • Nemokamas knygos pristatymas
Internetu: 16,99 €
Knygyne: 32,39 €*
Sutaupote: 15.40 € (48%)
NEMOKAMAS PRISTATYMAS
į Omniva ir LP Express terminalus bei pašto skyrius Lietuvoje
  • Pristatysime: per 12-48 val.*
Turime sandėlyje
Informacija

Garsieji atradėjai, užkariavimai ir pasaulio vizijos

  • Leidėjas: Naujoji Rosma
  • Išleidimo metai: 2008
  • Formatas: 23x28, kieti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 312
  • ISBN ar kodas: 9789955062035

2020-05-31 16.99 InStock
Į krepšelį
Aprašymas

Aleksandras Makedonietis, Markas Polas, Kristupas Kolumbas, Vaskas da Gama, Magelanas, Fransis Dreikas, Vitus Beringas, Bugenvilis, Džeimsas Kukas, Deividas Livingstonas, Aleksandra David Neil, Polis Emilis Viktoras, Žakas Ivas Kusto, Jurijus Gagarinas, Neilas Armstrongas...

Apie daugelį kitų garsių ar mažiau žinomų tyrinėtojų ir atradėjų pasakojama knygoje "Garsieji atradėjai, užkariavimai ir pasaulio vizijos".


Ši knyga "Garsieji atradėjai, užkariavimai ir pasaulio vizijos" - tai daugiau kaip per 5000 metų atliktų tyrinėjimų ir padarytų atradimų visuose pasaulio žemynuose ir vandenynuose, netgi už Žemės ribų, apžvalga.

Joje patraukliai pasakojama apie ekspedicijas, užkariavimus, keliones, padėjusias žmonijai atrasti pasaulį.


Iš prancūzų kalbos vertė Laima Račienė

Įvadas

Užkariavimas ir pasaulio vizijos


Žmonijos istorija prasidėjo nuo atradimų: pirmieji hominidai, gyvenę Didžiojo rifto slėnyje, paliko savo gimtąsias vietas ir iškeliavo ieškoti tinkamų medžioklei plotų. Žingsnis po žingsnio jie užkariavo visą Žemę. Nuo pirmųjų atradimų, apie kuriuos beveik nieko nežinoma, iki šiuolaikinių kosmoso užkariavimų ir mokslinio jo tyrinėjimo žmogus įvairiausiais būdais domėjosi nežinomais dalykais. Kartu ar pavieniui ieškota naujų žemių ir nežinomų tautų, kaskart naudojantis vis sudėtingesnėmis priemonėmis.

Pėsčiomis ar jodami asilėnais, jakais arba vienkupriais kupranugariais, dvasininkai, pirkliai ir šiaip smalsuoliai apkeliavo žemynus: iš pradžių nužymėjo takus, paskui juos išvagojo karavanų keliais. III tūkstantmetyje pr. Kr. pradėjus statyti burinius laivus, nuotykių ieškotojams atsivėrė nauji keliai į Afriką, Naująjį Pasaulį, Indijos vandenyną. Po to atėjo atrastų vietovių tyrinėjimo laikas: imta važinėti mašinomis, skraidyti lėktuvais, į didžiulį gylį nerti povandeniniais laivais ar šiais laikais raketomis, zondais ir kitomis pažangiomis priemonėmis tyrinėti tai, kas yra už planetos ir Saulės sistemos ribų.


NUO NAUJOJO PASAULIO ATRADIMO...

Šiuos ilgus, trukusius daugelį tūkstantmečių ieškojimus skatino didelis poreikis ir tik maža dalis tyrinėtojų negavo finansinės ir politinės valstybės ar įtakingų žmonių paramos. Dažniausiai norėta užmegzti prekybinius ryšius. Ši motyvacija, įkvėpusi egiptiečius pirmosioms kelionėms, paaiškina ryšius, kuriuos bandė užmegzti kinai ir romėnai prieš prasidedant krikščioniškajai erai. Tai padėjo padaryti nepaprastą atradimą - atrasti Naująjį Pasaulį.

Baigiantis XV a., noras daug greičiau pasiekti Aziją jūrų negu sausumos keliais, kontroliuojamais musulmonų, paskatino jūrininkus apiplaukti Afriką ir atrasti Ameriką. Pirmoji kelionė aplink pasaulį pateisino jų lūkesčius. Deja, atrastos vietovės ties Šiaurės ašigaliu vėlesniais amžiais neturėjo jokio mokslinio tikslo, nes drąsūs jūrininkai, įveikę ledynus, siekė vienintelio tikslo - šiauriniu keliu nukeliauti iki turtingų Azijos vietovių.


...IKI TRAGIŠKOS KOLONIZACIJOS AKLAVIETĖS

Atrastos žemės, savaime suprantama, buvo kolonizuotos: atradėjai praskynė kelią politikams, kurie, palaikomi kariškių, kartais netgi nuotykių ieškotojų, tuojau pat jas užėmė.

Nuo XVI a. Vakarai sunkiai tarpusavyje varžėsi dėl Amerikos, Azijos, paskui ir Afrikos žemynų.

Korteso būriai, apgulę Tenočtitlaną, išžudė actekus; jaunojo generolo Bonaparto vadovaujama kariuomenė pralaimėjo Egipte; prancūzai ir anglai tarpusavyje kovojo Kanadoje... Atradimų istorija mena ne tik tragiškas valandas, bet ir šlovingas akimirkas, pavyzdžiui, kaip Savornianas de Brazą taikiai užkariavo Ogovės baseiną.


DRAMOS IR ŽYGDARBIAI, DIDVYRIAI IR DIDVYRĖS

Laimė, pasaulio atradimų avantiūra pasuko pozityvizmo keliu. Vyrai, taip pat ir keletas ryžtingų moterų nusprendė palikti savo šalį, šeimą, turtą ir iškeliauti į bauginančią ir viliojančią nežinią. Šioje epochoje, kurios svarbiausia varomoji jėga buvo valia, iškilo didvyriškų asmenybių.

Avantiūra galime laikyti tikrojo Amerikos vietovių atradėjo, vikingo Leifo Eriksono XIII a. viduryje nuostabų plaukimą aplink pasaulį, Džovanio del Karpinio ar Vilhelmo Rubrukiečio, keliavusių prieš Marko Polo šeimą, -pirklių, išplaukusių užkariauti Azijos, keliones arba nesėkmingą aerostatininko, pasiryžusio užkariauti tolimąją šiaurę, skrydį. Visi šie garsūs ar mažai žinomi atradimų faktai papasakoti knygoje „Garsieji atradėjai". Čia aprašyti ir kiti žymūs nuotykiai, kaip antai Ibn Hokalio apkeliautas musulmoniškasis pasaulis; Kristupo Kolumbo, niekada nesuvokusio, kad jis atrado žemyną, žygdarbiai ir naivumas; tragiškos Skoto ir Amundseno lenktynės, kuris pirmasis pasieks Pietų ašigalį; taip pat drąsi Aleksandros David Neil, europietės, persirengusios elgeta, kad patektų į Lasą - draudžiamą Tibeto sostinę, kelionė.


KITOS PASAULIO VIZIJOS

Ne vien tik Vakarų keliautojai ryžosi vykti „atrasti" pasaulio. Rytų, Artimųjų irTolimųjų Rytų šalių keliautojai taip pat leidosi į keliones, norėdami atrasti kitų tautų ar civilizacijų.Tai buvo Džang Cianas, Siuan Dzanas, Ibn Fadlanas ar Dženg He, ambasadoriai, vienuoliai keliautojai ar kariškiai. Kiekvienas jų norėjo praplėsti akiratį.

Šių kelionių į tolimuosius kraštus istorijos taip pat buvo reikšmingos. IV a. pr. Kr. Aleksandro Makedoniečio kelionė į Indiją padėjo „susitikti" Vakarams ir Azijai. Taip atsirado specifinė kultūra: Gandharos menas. Kitas ne toks sėkmingas etapas buvo viduriniaisiais amžiais pašliję santykiai tarp krikščioniškosios Europos ir musulmoniškosios civilizacijos.

Viduržemio jūrą atskyrė sienos, kurių niekas negalėjo peržengti. Paradoksalu, bet šis įvykis davė teigiamų rezultatų: norėdami atkurti ryšius su pasauliu už šių ribų, Vakarų valstybių keliautojai leidosi į kelionę jūra ir atrado didžiulę žemę, apie kurios egzistavimą iki tol nieko nežinota. Amerikos atradimas pakeitė pasaulio Viduriniųjų amžių viziją.


BERIBIAI TYRIMAI

Vėlesni amžiai baigėsi nusivylimu: Amerikos ištyrinėtos, Australija ir ledynuotosios Antarkties žemės atrastos. Neliko žemių, kurias būtų galima svajoti užkariauti. XX a. susisiekimo pažanga sužadino frustraciją gyventi uždarame pasaulyje. Tada tyrinėtojai nukreipė savo pastangas į Žemės rutulio gelmes ar aukštumas.

Susidomėta bedugnėmis, krateriais, jūrų gelmėmis arba, atvirkščiai, pradėta kopti į aukščiausias viršukalnes. Deja, šių pastangų nepakako. Žmogiškasis smalsumas ragino plėsti galimybių ribas. Sukūrus kosminę techniką, po Antrojo pasaulinio karo atsirado galimybė tirti visą visatą. Kosminiai laivai su gyvomis būtybėmis ar be jų, zondai, milžiniški teleskopai, žmogaus akys ir protas tyrė erdvę ir tolimiausius objektus.

XXI a. žmogus ir toliau tyrinėja pasaulį, prie kurio drąsiausieji praeities atradėjai net nesvajojo priartėti ir buvo atradę tik mažytę jo dalelytę.

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu