Šiame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiamas lietuvių kalbos istorijai ir Lietuvos kultūrai svarbus atradimas – 1680 m. priesaika lietuvių kalba iš Svobiškio. Dabar žinome dvidešimt keturias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų lietuviškas priesaikas. Kiti skelbiami darbai aprėpia aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pažymėsime Lietuvos Metrikos knygų istorijai XVI a. pirmoje pusėje skirtą straipsnį, kurio autorius Laimontas Karalius gilinasi į spėjamo knygų teminio rūšiavimo klausimus – į vieną iš labiausiai diskutuojamų Lietuvos Metrikos istorijos problemų. Tradicinę temą – dokumentų ir jų „rengėjų“ tyrimai – pristato keturi straipsniai. Darius Baronas, tirdamas 1522 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegiją Vilniaus pranciškonams, atskleidžia, kas, kaip ir kokiu būdu 1387 m.–XVI a. pradžioje prisidėjo prie jų žemėvaldos plėtros ir Kenos valdų komplekso – latifundijos – suformavimo. Mindaugas Klovas savo straipsnyje analizuoja visų privačių fundacijų ir donacijų stačiatikių cerkvėms ir vienuolynams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje diplomatiką ir jas suregistruoja. Vieną Mikalojaus Radvilos suteiktį žemioniui Jonui Slavskiui plačiame socialiniame, politiniame ir kultūriniame XVI a. antrojo–trečiojo dešimtmečių Lietuvos realijų kontekste analizuoja Karolis Čižauskas. Be to, pažymėtina, kad lotyniškai ant pergamento suteiktį surašė M. Radvilai raštininku notarius tarnavęs Mikalojus Husovianas. Šis faktas pakoreguoja humanisto biografijos duomenis. Inga Ilarienė tęsia viešųjų notarų korpuso tyrimus: šiame leidinyje apibendrina sukauptas žinias apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupijų viešuosius notarus. Trys leidinio straipsniai skirti teismų bylų knygoms aptarti. Darius Antanavičius išrenka ir aptaria XVI a. vidurio Kauno miestiečių apeliacijas, dėl neaiškių priežasčių įrašytas į Lietuvos Metrikos Palenkės vaivadijos knygas. Kauno temą papildo Darius Vilimas. Semdamas gausius duomenis iš Kauno pavieto žemės teismo knygų, jis nutapo XVI a. pabaigos žemės teismo vaznių veiklos kasdienybės paveikslą. Adamas Stankevičius tiria specifinį Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo raštvedybos klausimą – bylų registrų knygas. Jau tradiciniais galime pavadinti Istorijos šaltinių tyrimuose skelbiamus darbus istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Ir šioje knygoje – tai nekilmingųjų gyventojų asmeninės nuosavybės ženklus analizuojantis Tomo Čelkio straipsnis, su iki šiol mokslui nežinomomis šių ženklų publikacijomis.
Leidinio pabaigoje spausdinamos mokslinės recenzijos, įvertinančios istorijos šaltiniams ir jų publikacijoms skirtus keturis darbus.
Parašykite atsiliepimą apie "Istorijos šaltinių tyrimai T. 6"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Istoriografija
Artūras Dubonis pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą "Istorijos šaltinių tyrimai T. 6", kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos "Istorijos šaltinių tyrimai T. 6" aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos "Istorijos šaltinių tyrimai T. 6" už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau.
Perskaitėte knygą "Istorijos šaltinių tyrimai T. 6"? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, Artūras Dubonis tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams.
