Jie kūrė pasaulio istoriją, III tomas. Nuo 1789 m. revoliucijos iki Gerovės amžiaus

Kaip būtų galima paaiškinti perversmus Europoje pasibaigus Prancūzijos revoliucijai, nuošalyje paliekant asmenybę, pagrindinį jos veikėją, Napoleoną I? Ar būtų buvusi Lotynų Amerika nepriklausoma be Bolivaro? Ar būtų Vokietija susivienyta be Bismarcko? Ar būtų Britų imperija suklestėjusi be išmintingo ir tvirto karalienės Viktorijos valdymo? Tad argi mokslo, meno, filosofijos bei religijos istorija nėra pirmiausia inžinierių, mokslininkų, menininkų, filosofų, mąstytojų bei pranašų istorija, ką jau kalbėti apie politiką?

Kaip tik šiais klausimais, regis, tokiais paprastais, bet išties labai sudėtingais, vadovavosi šio kūrinio autoriai.

Kiekviena epocha turi savo garsenybių arba, kitaip tariant, kiekviena garsenybė turi savo epochą, nes juk daugybė įvykių bei permainų yra tvirtai susiję su tais, kurie ne tik davė jiems pradžią, bet ir juos įgyvendino. Taigi pasaulio istorija ir neeilinių vyrų bei moterų istorija žengia išvien. Prancūzijos revoliucija - viena iš nedaugelio epochų, buvusių žmonių garbės troškimo bei jų valios išraiška. Sieyės, Dantonas, Robespierre'as ir Maratas -visi kartu ir kiekvienas atskirai - atliko lemiamą vaidmenį revoliucijos įvykių raidoje. Nors Imperijos laikotarpis ir yra tikrasis šių įvykių, neatsiejamų nuo tokių garsenybių kaip Napoleonas, Talleyrand'as ir Metternichas, vardų, suklestėjimo vaisius, tačiau ir vėlesniais dešimtmečiais apstu neeilinių žmonių. Ir politinį, ir kultūrinį tautų bei nacionalizmo suklestėjimą lėmė ir puoselėjo tie asmenys, kurie išliko žmonijos atmintyje kaip nepriklausomybės didvyriai. Tarp jų paminėtini vengras Kossuthas, meksikietis Juarezas Garcia, italas Cavouras ir netgi tam tikru atžvilgiu Theodoras Herzlis, sionizmo kūrėjas. Tačiau XIX a. yra taip pat ir pramoninės (jos liudytojas - anglas Dickensas) bei techninės revoliucijų amžius. Gausėja išradimų ir atradimų, kurių autoriai Ampėre'as, Niėpce'as, Mendelis, Edisonas, Pasteuras, broliai Lumiėre'ai. Kuriamas naujas pasaulis, kuriame Europa rungtyniauja su naujomis šalimis, tokiomis kaip Monroe ir Lincolno Amerika ar Meidzi Japonija. Kaip tik tuo metu bręsta pirmieji šios pergalingos pasaulėtvarkos prieštaravimai. Tarp jų - esminis prieštaravimas, kurį iškėlė Marxas, anarchistas Bakuninas, Rosa Luxemburg ir, aišku, Jaurės'as. Išgarsėjus Nietzsche'i, imama abejoti ir Auguste'o Comte'o, ir Jules'io Ferry skelbiamu tikėjimu pažanga bei ateitimi, ir, nepaisant Blėriot ir Amundseno žygdarbių, paženklinusių mūsų planetos užkariavimo pabaigą bei erdvės užkariavimo pradžią, šią nuostabią 1914 m. vasarą virš Gerovės amžiaus (Belle Ėpoque) epochos kaupiasi audros debesys...