"Ši naujausia Linnų dovana visiems mums yra nuostabiai paprasta ir aiški kaip ir Dievo duotas tikslas kiekvieno žmogaus gyvenimui. Ši knyga pulsuoja užkrečiama energija ir kelia šildantį jaudulį. Tai knyga ne skaitymui, o gyvenimui.“
Herbert Alphonso SJ, Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Dvasingumo katedros dekanas
„Jei jūsų unikalios tapatybės ir gyvenimo tikslo paieškos jums atrodo kankinančios ir aklos, ši knyga yra tikras lobis. Autoriai yra išmintingi dvasios vedliai. Labai rekomenduoju jums šią knygą.“
Len Sperry, Viskonsino Medicinos koledžo psichiatrijos profesorius
„Linnai turi nuojautą labai laiku pasirinkti temą ir savo mintis geba pateikti susiedami su mūsų kasdiene patirtimi. Šioje knygoje jie gilinasi į tai, kaip atverti savo unikalų pašaukimą gyvenime ir jį paversti dovana – dovana sau patiems, kitiems ir visam pasauliui. Tiems, kurie yra įklimpę mūsų karštligiškos kultūros liūne, ši maža knygelė yra turiningas apmąstymų ir maldos šaltinis, naudotinas tiek individualiai, tiek grupėse.“
Robert T. Sears SJ, Lojolos universiteto pastoracinės teologijos profesorius.
Prieš gimstant Dievas mums duoda slaptuosius nurodymus. Tai nereiškia, kad mūsų gyvenimas yra iš karto nulemtas ir neturime pasirinkimo laisvės. Žmogus turi savo unikalų vaidmenį pasaulyje. Atrasti gyvenimo prasmę ir tikslą nėra lengva, bet tai nėra neįmanoma. Reikia būti atviram savo norams, aplinkai, artimui, Dievo kvietimui.
Vertė Darius Kaunelis
IŠTRAUKA
Beprasmybė sargdina, o prasmės nuojauta gydo
Apskritai gyvenimo prasmės nuojauta kyla iš numanymo, kad vykdome konkrečią mūsų gyvenimui patikėtą misiją. Gyvename kultūroje, kurioje daug, gal net dauguma, žmonių nemato gyvenimo prasmės ar juo nusivilia dėl tariamo nesugebėjimo vykdyti savo slaptuosius nurodymus. Šis gyvenimo prasmės stygius, kuris, atrodo, mūsų kultūroje pasiekė epideminį mastą, mus veikia fiziškai, emociškai ir dvasiškai.
Kai užsiimame veikla, kurios prasmės nematome, visuomet kenčiame fiziškai. Pavyzdžiui, didžiausias infarkto rizikos veiksnys yra ne didelis cholesterolio kiekis kraujyje, ne judėjimo stoka, ne rūkymas ir netgi ne aukštas kraujo spaudimas. Aiškiausias širdies smūgio „pranašas“ yra ne kuris nors iš šių faktorių, bet... pirmadienio rytas. Dauguma infarktų žmones ištinka pirmadienį tarp aštuntos ir devintos valandos ryto. Tyrėjai laikosi nuomonės, kad infarktas pirmadienio rytą ištinka dėl to, jog tuomet žmogus pradeda darbo savaitę – darbo, kurio dirbti jam visiškai nesinori. Kai darbas neteikia pasitenkinimo, kenčia ne vien mūsų širdis, bet ir visas kūnas.
Kartą kompanija „Boeing“ nusprendė ištirti 31 tūkstantį Sietlo filialo darbuotojų kankinančią strėnų skausmo „epidemiją“, paplitusią tiek tarp intelektualų darbą atliekančiųjų, kurių fizinė veikla apsiriboja popierių stumdymu ant stalo, tiek fizinį darbą dirbančių darbuotojų, kilnojančių sunkius daiktus. Pasirodo, pagrindinis strėnų skausmo šaltinis yra ne fizinė įtampa, bet nepasitenkinimas darbu. Tikriausiai kaip tik beprasmybės pojūtis darbovietėje yra priežastis, dėl kurios viena iš populiariausių komedijų Amerikoje yra „Dilbertas“. Atrodo, milijonai žmonių tapatinasi su Dilbertu, kuris pluša savo mažulyčiame kabinetuke, vadovaujamas nekompetentingo viršininko, manančio, kad jo žaislas – „piešianti dėžutė“ su dviem rankenėlėmis – iš tiesų yra sudėtingas kompiuteris.
Vienas iš nedaugelio žmonių, kurie viešai įvardijo šią depresiją darbovietėje kaip reiškinį, yra Maiklas Lerneris (Michael Lerner), politinis aktyvistas, psichologas ir dvasios vadovas. Jis trisdešimt metų tyrinėjo dirbančių žmonių problemas ir nustatė, kad darbuotojai labiausiai trokšta ne didesnių algų ar daugiau lengvatų. Ne. Jų giliausio liūdesio šaltinis yra darbo prasmės ir tikslo stoka. Taigi dvasios vadovas Lerneris įsteigė judėjimą, pavadintą „Prasmės politika“, kurio tikslas – Amerikos viešajame gyvenime kaip pagrindinę siekiamybę įtvirtinti prasmę, globą ir užuojautą, o ne ekonominį pelną.
Beprasmybės pojūtis mus pažeidžia ne tik fiziškai, kaip rodo aukščiau pateiktas pavyzdys apie „Boeing“ kompaniją, bet ir emociškai bei dvasiškai. Pavyzdžiui, Agnesei Sanford, kuri ilgus metus kentė depresiją, išsivadavimas iš jos pažadino suvokimą, kaip svarbu iššifruoti savo slaptuosius nurodymus. Jos depresija, kartais įgyjanti ir suicidinį pobūdį, išnyko tik tuomet, kai ji ėmė vykdyti atrastą ypatingą savo gyvenimo misiją ir atrado gilesnę gyvenimo prasmę. Apžvelgdama savo gyvenimą, ji vienu metu galvojo, ar tik nėra taip, kad depresiją kaip išbandymą jai atsiuntė Dievas: Tačiau dabar aš taip nemanau. Greičiau manau, kad Dievas tiesiog stengėsi atskleisti man skirtus slaptuosius nurodymus, su kuriais buvau atsiųsta į pasaulį, o aš niekaip negalėjau priimti to, ką Jis man mėgina pasakyti. Tiesa, aš pasižymėjau rašymo, tapybos ir aktorystės talentais, tačiau nežinojau, kad taip pat turiu ir gydymo dovaną. Ši dovana slypi kiekviename iš mūsų, tačiau man ši savybė tikriausiai buvo suteikta kaip ypatinga dovana drauge su konkrečiu nurodymu: „Daryk tai.“
Du iš didžiausių mūsų laikų dvasios gydytojų, Karlas Jungas (Carl Jung) ir Erikas Eriksonas (Erik Erikson), būtų puikiai supratę Agnesės išgyvenimus. Psichiatras Jungas tvirtino, kad sulaukus 35 metų amžiaus kiekviena emocinė krizė sykiu yra dvasinė krizė arba prasmės krizė. Erikas Eriksonas, pirmasis psichologas, pareiškęs, kad žmogus nepaliauja vystytis visą gyvenimą, buvo įsitikinęs, jog amžiaus vidurio krizė išsisprendžia tuomet, kai atrandamas prasmingas būdas rūpintis kitais. Jis tai pavadino „generatyviškumu“.
Prasmės įtaka emocinei sveikatai neapsiriboja tik amžiaus vidurio krize. Kaip teigia Jozefas Šiltonas Pirsas (Joseph Chilton Pearce), ankstyvoje paauglystėje pasireiškia spartus intelekto progresas, kuris yra susijęs su idealizmo potencijos augimu. Taigi didžiausias paauglio vystymosi poreikis yra daug kuo suaugusiojo gyvenimą atitinkantis prasmingas gyvenimas, kuris skatintų idealistinių nuostatų formavimąsi.
Jei idealizmo potencija neskatinama realizuotis, milijonai smegenų ląstelių žūva ir jaunas žmogus nusivilia gyvenimu. Užuot puoselėjusi idealizmą, mūsų švietimo sistema skatina paauglius rengtis įsijungti į ekonominę sistemą, besiremiančią konkurencija ir pelnu kitų asmenų sąskaita. Užuot puoselėjusi ypatingą kiekvieno žmogaus gyvenimobūdą, sistema skatina įnirtingą darymą. Pirsas tvirtina, ir mes su juo sutinkame, kad Vakarams būdinga paauglių smurto epidemija yra tiesioginis nuslopinto intelekto augimo ir užgesintos idealizmo energijos destruktyvaus proveržio rezultatas, nes prieš juos atsiveriančiame suaugusiųjų pasaulyje vaikai regi per mažai tikros prasmės.
Ypatingas tikslas išgydo mūsų negales
Kaip beprasmybė gali mus susargdinti, gyvenimo prasmės ir tikslo nuojauta gali sugrąžinti mums sveikatą visose mūsų esybės grandyse. Pavyzdžiui, dr. Bernis Sigelis (Bernie Siegel) atrado sugebėjimą numatyti, kuris jo onkologinių pacientų patirs ligos remisiją, uždavęs jiems paprastą klausimą: „Ar norite sulaukti šimto metų?“ Tie, kurie su giliu tikėjimu gyvenimo prasmingumu atsakydavo „taip“, būdavo realiausi kandidatai įveikti ligą.
Bernio Sigelio atradimą akivaizdžiai patvirtina ir prie mirties buvojusių žmonių patirtys (PMP). Žmonės, atsigavę po priemirtinės būsenos, paprastai įgyja tvirtą ir gilią gyvenimo prasmingumo nuojautą ir daug geriau suvokia, kokie iš tikrųjų yra jų slaptieji nurodymai. Ištyręs 350 žmonių, turėjusių PMP, dr. Melvinas Morzė (Melvin Morse) aiškina, kaip atsiradusi gyvenimo tikslo nuojauta paskatina asmens sveikimą visuose lygmenyse: Žmonės, kurie yra turėję PMP, veikia fiziškai aktyviau nei likusi populiacijos dalis, valgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, vartoja mažiau vaistų, tokių kaip aspirinas ir kitos nereceptinės tabletės. Taip pat jie pasižymi mažesniu psichosomatinių nusiskundimų skaičiumi, mažiau laiko skiria laisvalaikiui ir jiems mažiau būdingas nedarbas nei kitoms kontrolinėms grupėms.
Taip pat jiems būdinga mažiau paslėptų depresijos ir nerimo simptomų nei bet kuriai iš kitų kontrolinių grupių. Jie daugiau laiko praleidžia vienumoje, užsiimdami asmenine veikla, medituodami ar ramiai kontempliuodami. [...] Daugiau laiko jie skiria savanoriškam nemokamam darbui bendruomenės labui. [...] Jie didesnę savo pajamų dalį aukoja labdarai ir neretai dirba su pagalba susijusį darbą, tokį kaip globa ar specialiųjų poreikių turinčių žmonių ugdymas.
Parašykite atsiliepimą apie „Kodėl ieškome gyvenimo tikslo“
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Dvasiniai skaitiniai
Dennis Linn, Sheila Fabricant Linn, Matthew Linn pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą „Kodėl ieškome gyvenimo tikslo“, kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos „Kodėl ieškome gyvenimo tikslo“ aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos „Kodėl ieškome gyvenimo tikslo“ už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau.
Perskaitėte knygą „Kodėl ieškome gyvenimo tikslo“? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, Dennis Linn, Sheila Fabricant Linn, Matthew Linn tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams.