0

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas

  • Nuolaida knygai -29%
  • Nemokamas knygos pristatymas
Internetu: 42,99 €
Knygyne: 59,99 €*
Sutaupote: 17.00 € (29%)
NEMOKAMAS PRISTATYMAS
į Omniva ir LP Express terminalus bei pašto skyrius Lietuvoje
  • Pristatysime: per 2-26 val.*
Turime sandėlyje
Informacija

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas

  • Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus
  • Išleidimo metai: 2015
  • Formatas: 22x29, kieti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 403
  • ISBN ar kodas: 9786098039726

42.99 In stock
Į krepšelį
Aprašymas
"Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas" - tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.


Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną sudaro trys dalys: „Etnografijos terminų žodynas“, „Sisteminė etnografijos terminų rodyklė“ ir „Abėcėlinė etnografijos terminų rodyklė“.


Tekstų autorės – Danutė Aleknienė, parengusi tekstus apie tradicinę valstiečių aprangą ir interjero tekstilę, Elvyda Lazauskaitė, rašiusi apie tradicinę architektūrą, valstiečių buitį, kaimo bendruomenę, šeimą ir kalendorinius papročius, bei Skaidrė Urbonienė, kūrusi tekstus apie paprotinį meną ir muzikos instrumentus. Žodyną redagavo Marytė Slušinskaitė, o iliustracijas piešė Edita Prelgauskienė Maketuotojas – Arūnas Prelgauskas.


"Lietuvių etnografijos enciklopediniame žodyne" pateikiami susisteminti enciklopedinio pobūdžio straipsniai, iliustruoti piešiniais ir papildyti nuorodomis į išplėstinę informacijos paiešką. Pateikiama žinių apie XVIII a. – XX a. pradžios pagrindinius ir pagalbinius lietuvių verslus, amatus, transportą, liaudies architektūrą, tradicinę valstiečių buitį.

Daiktai atspindi istorinį laiką, įtakas ir pokyčius; materialiojoje būtyje užfiksuotos dvasinės būties apraiškos, savastis ir tautiškumas.

Aprašomi papročiai, tradicijos, paprotinio meno ir liaudiškojo pamaldumo apeiginiai daiktai, krikščioniškoji ikonografija.


"Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas" apima visų Lietuvos regionų etnografines realijas.

Ištrauka


Čirvinė, čirvinė, vaflinė
- keptuvė čirviniams blynams kepti. Buvo dvipusė, pritaikyta kepti iš
abiejų pusių ant atviros ugnies. Ją sudarė 2 suveriamos ketinės
keptuvės, abi vidinėje pusėje suskirstytos į 5 širdeles su smailiais
rombiškais iškilimais, ir lankainis su lizdais keptuvių laikikliams
įstatyti. Kepant čirvas (čirvus, vaflius) įkaitinta čirvinė buvo
patrinama lašinių gabalėliu (patepalu), į apatinę įpilama tešlos,
užveriama viršutinė dalis ir kepama; vienai čirvų pusei apkepus
apverčiama lengvai spustelėjus iš viršaus į šoną. Čirvinė paplito XX a. I
pusėje.




Čiulptukas, čiulkinys,
čiulpas, čiulpė, čiulpikas, čiulpinys, čiulpis, čiulpukas, kamštis,
tučka, tučkas, tuška, tuškas, tuškis, žindas, žindukas, žindukė
-
vaiko žindukas. Čiulptukas darytas į drobės skiautelę įsukant sutrinto
duonos ar ragaišio minkštimo su cukrumi. Tokie čiulptukai naudoti 1-4 m.
vaikui raminti. XX a. pr. atsirado guminiai čiulptukai (papkiai).


TURINYS

TURINYS


Pratarmė. Elvyda Lazauskaitė / 6

Žodyno sandara ir terminija. Jonas Klimavičius / 7

Realijų aprašymo ir rodyklių sudarymo tvarka. Marytė Slušinskaitė / 9

Etnografijos terminų žodynas / 11

Sisteminė etnografijos terminų rodyklė / 335

Abėcėlinė etnografijos terminų rodyklė / 351

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu