0

Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai

  • Nuolaida knygai -58%
Internetu: 5,99 €
Knygyne: 14,19 €*
Sutaupote: 8.20 € (58%)
  • Pristatysime: per 12-48 val.*
Turime sandėlyje
Informacija

Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai

  • Leidėjas: Kitos knygos
  • Išleidimo metai: 2017
  • Formatas: 15x21, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 304
  • ISBN ar kodas: 9786094272554

5.99 In stock
Į krepšelį
Aprašymas

Kęstučio Navako knyga „Lorelei“ (2013) jau tapo bibliografine retenybe. Autorius rinktinę papildė 32 tekstais, ir dabar skaitytojų rankose „Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai“.

Tai autentiški meilės laiškai, K. Navako poezijos kūriniai ir įspūdingiausios pasaulio poetų lyrikos vertimai (vertė knygos autorius). Anot literatūrologės J. Čerškutės, knyga „subalansuota vienišiams ir įsimylėjėliams, poezijos ir prozos skaitytojams, aistrų dramaturgams ir kūniškumo šlovintojams, meilės kūrėjams, dirigentams, dalyviams ir atlikėjams“.


"Dar turime lobių – meilės laiškų, ir gražiai įrištų, ir suskaitytų, įplyšusių per įlenkimus, apiblukusių. Jie laukia savo valandos archyvuose, stalčiuose, išgelbstimi net iš sąvartynų, tik iš ugnies – nebe. Kęstutis Navakas yra gelbėtojas, savo poeziją jis siunčia meilės laiškams į pagalbą, patikimai daro, gerai žino, kokių laiškų yra gavęs Friedrichas Hölderlinas, ką apie meilę mąstė Alfonsas Nyka-Niliūnas ir ką Heinrichas Heine, „Lorelei“ autorius: „Ich weiss nicht, was soll es bedeuten, dass ich so traurig bin...“ Gera cituoti iš atminties, gera ir klysti, liūdint ir liudijant, kad tai yra, kiek čia to laiko nuo 1823-iųjų? Juolab kad po šimtmečio į Lorelei balsą atsiliepė Jonas Aistis, o po to nepraėjus nė šimtui metų – ir Kęstutis Navakas."

Viktorija Daujotytė


"Ar epochai, susmulkėjusiai iki trumpinių ir jais durstytų striukų sakinių, reikia meilės laiškų ir vingrių pasažų? Kęstutis Navakas tuo tiki. Navako „Lorelei“ sugrota iš meilės laiškų ir geriausių poetų vakaro lyrikos. O greta, kaip kitaip – aistros, neapykantos, ilgesiai, durų trankymai, tylūs išėjimai, nepalikti rašteliai, bet palikti batai – žodžiu, visa, kas šantažuoja ne tik atmintį, bet ir širdį. Todėl ir Navakui būdingas žaidimas gražiais paviršiais čia neretai virsta gyvybei kiek pavojingais žaidimais kūnu, siela ir krauju, visais nervais ir visais jausmais. Vienpusiška meilės korespondencija ir numanomas dialogas subalansuoja „Lorelei“ visiems – vienišiams ir bučiuokliams, poezijos ir prozos skaitytojams, aistrų dramaturgams ir kūniškumo šlovintojams, meilės kūrėjams, dirigentams, dalyviams ir atlikėjams."

Jūratė Čerškutė

IŠTRAUKA


II

 

* Kai tau rašau, atrodo, kažkas žvelgia pro puslapio kraštą, stovi man už dešiniojo peties, kartais net kabo ant jo tarsi nebaigtas vilktis švarkas. Jaučiu tą baugų dalyvavimą, bet taikstausi, tarsi mažom dozėm gerčiau barškuolės nuodus ir jie palaipsniui skiestų mano kraują. Ne skęstų jame, o vis išplauktų.

* Kažkas pro puslapio kraštą skaito mano laiškus tau, kažkas vis jaučia jų baugų dalyvavimą, tarsi gertų barškuolės nuodus ir jie palaipsniui skęstų jo kraujyje nebeišplaukdami. Žudydami.

* Kartais baisu tau parašyti švelnų žodį, juo įžiebti pernelyg iliuzines tapusias laiško raides, nes esybė, primenanti pusiau apsivilktą švarką, to žodžio bijo. Ji ginsis. Ir ginasi, nes ši mano baimė yra jos ginties išdava. Ji bijo žūti nuo mano švelnumo ir čia suprantu du dalykus: tai, kad aš su ja neatskiriamai susijęs ir - kad ta esybė mirtinga.

* Kai rašau tau, jaučiuosi nemirtingas, tu to nemirtingumo garantas, tačiau mano giluminė giminystė su tuo, kas mane stebi, pila pirmuosius pelenus į mano (b)urną.

* Kaip išjungti pasaulį, kuriame esame ne tik mudu? Kuriame esame stebimi ir vertinami, matuojami bei ragaujami? Kuriame pro puslapio kraštą žiūri mirtis? Toksai pasaulis gali egzistuoti, tačiau norėtųsi, kad būtų dozuojamas tarsi barškuolės nuodai, nuo pakibusio virš galvos švarko rankovių lėtai kapsintys man ant veido.

* Jei matai dabar mano veidą, nematyk išgąsčio jame. Jis yra, bet kažkur nepavojingai giliai, kaip urano rūda, ir niekas jo neišsikas savo bomboms. Bet leisk man tą išgąstį matyti, leisk gyventi su baime ir leisk kartais ją maitinti. Taip ji nenutrūks ir neatšliauš perkąsti gerklės.

* Ir jei kartais pagalvosi, kaip rašiau tau švelniausius žodžius (nejaugi bijodamas?), žinok, kad rašiau ramiai, žinodamas tave esant ir būsiant, tačiau buvo ir tokių akimirkų, kai rašiau tuos žodžius, o kažkas tuo metu manyje stingo iš siaubo, pajutęs kraujyje šaižiai švilpiant barškuolės nuodus.

* Jie nešvilpia kassyk. Tik kai užsidega.

 

P. S. Vakaro lyrikai šiandien - kadaise rašytas eilėraštis. Kadaise su juo šuoliuota, kadaise ir jis žvelgė man per petį.




dviejų dialogas



- Kur klajojai mana nenuorama

kas klajojo tava dvasia

iš kur atnešei šitą tolumą

šitą tuštumą akyse?



- Mano mielas nebuvo lemta mums

o dabar jau ir per vėlu

mūsų širdys lengvai prarandamos

ar girdi kaip jose tylu...



- Kur tu klaidžiojai mano rūpesti

aš tave tamsoje kviečiau

pastebėjau kažką tavo rūbais

tik nesuspėjau prieit arčiau...



- Ar tikrai kada nors keliavai nakty -

tavo svajos tik iš dienų

neatspėjai kad aš praeinanti

nesuspėjai nes išeinu...



- Kur klajosi mana ne mano jau

kur tavieji takai man gels?

- Drumzlinoj restorano menėje

kur mane prašmatniai pragers.

 

 

---

 


Naujausia Kęstučio Navako knyga „Privatus gyvulėlių gyvenimas“.

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu