Trečia savaitė Amazonės miškuose. Viskas persisunkę drėgme. Padėjau į šoną savo mėgstamą parkerį ir pradėjau rašyti pieštuku. Bandžiau perskaityti vakarykštį įrašą, bet ant lapo matėsi tik melsva išsiliejusi dėmė.
Pro tankią lapiją veržiasi saulės spinduliai ir ant voratinklio kabantys vandens lašai blizga kaip brangakmeniai. Šį rytą gamta moko mane, kokia svarbi gyvenimui yra jį maitinanti mirtis. Amazonėje gyvena voras, audžiantis šilkinį kokoną aplink savo auką, bergždžiai besistengiančią ištrūkti. Šį rytą jis pagavo drugį ir dabar laksto pirmyn atgal rišdamas savo grobį, panašiai kaip liliputai skubėjo surišti Guliverį savo plonytėmis virvelėmis. Tvirtai apraizgęs vabzdį, voras suleidžia jam nuodų, kurie išardo visus audinius ir paverčia vabzdžio vidų skysčiu. Tada pradeda siurbti jo gyvybę. Savo tinkle voras turi kelis tokius „užkandžius". Išalkęs jis praduria savo grobio kiautą ir pasivaišina viduje rūgstančiais baltymais. Puotai pasibaigus lieka tik tušti kevalai, kur anksčiau buvo mėlynsparniai drugiai arba geltonos kamanės.
- Voratinklis nepagauna tik voro, - ištarė donas Antonijus.
Pakėliau galvą ir pažvelgiau į akis šiam senam indėnui, savo vedliui ir patarėjui.
A. Villoldo yra psichologas ir medicinos antropologas, daugiau nei
dvidešimt penkerius metus studijavęs Amazonės ir inkų šamanų gydymo
metodus. Dirbdamas San Francisko valstybiniame universitete jis įkūrė
biologinės savireguliacijos laboratoriją, siekdamas išsiaiškinti, kaip
mintys kuria psichosomatinę sveikatą ir ligas.
Knyga
"Nušvitimas. Šamano kelias į nušvitimą" veda skaitytoją į gydančią kelionę, įkvėptą nesenstančios tradicinių kultūrų išminties ir naujausių neurobiologijos teorijų. Eidami per skirtingas šios iniciacijų kelionės pakopas, mes pradedame suprasti, kokios yra mūsų kančios priežastys ir kaip išsilaisvinti iš skausmo bei dramų, kurias sukelia mūsų sužeistos emocijos.
Pats gyvenimas įvairiais būdais kviečia mus į iniciaciją: per galimybę pamilti, tėvų ar draugų praradimą, vaiko gimimą arba sunkią ligą. Tikroji iniciacija įvyksta, kai įveikiame mums skirtus išbandymus ir patiriame po jų sekantį dvasinį atgimimą arba nušvitimą.
Knygoje "Nušvitimas. Šamano kelias į nušvitimą " aprašomas procesas, kurio metu nuodingos emocijos transformuojamos į jėgos bei malonės šaltinį. Išmokę paleisti sudėtingas situacijas bei problemas ir susitaikę su savo gyvenimu, koks jis yra šią akimirką, galime pradėti tapatinti save su ta mūsų dalimi, kuri yra amžina.
Ši knyga parodo mums, kaip džiaugsmingai atsisveikinti su praeitimi, atrasti šventą dvasios erdvę ir sujungti kūną su siela.
Pasidalydamas savo paties patirtimi, pasitelkdamas daugelio kultūrų mitologiją ir remdamasis neurobiologija, Alberto Villoldo suteikia skaitytojams galimybę pasisemti išminties iš senųjų mokymų.
Dr. A. Villoldo vadovauja
Keturių vėjų bendruomenei ir moko žmones JAV bei Europoje energinės medicinos ir sielos atgaivinimo praktikų. Fil. dr. Alberto Villoldo yra keleto knygų autorius, tarp jų: "Šamanas, gydytojas, išminčius", "Drąsus svajojimas", "Keturios įžvalgos" ir "Praeities pataisymas ir ateities išgydymas".
Iš anglų kalbos vertė Živilė Šileikaitė
Turinys
TURINYS
PRATARME. Prisiliesti prie amžinybės 9
1 SKYRIUS. Iniciacija kaip nušvitimas 13
2 SKYRIUS. Medžiotojas ir medžiojamasis 37
3 SKYRIUS. Priešistorinių smegenų tramdymas 56
4 SKYRIUS. Archetipinė mirtis ir didysis prabudimas 76
5 SKYRIUS. Iniciacijos pakopos 96
6 SKYRIUS. Septyni demonai ir septyni angelai 113
7 SKYRIUS. Jaunystės demonų įveikimas 123
8 SKYRIUS. Brandos demonų įveikimas 136
9 SKYRIUS. Jaunystės iniciacijos 155
10 SKYRIUS. Brandaus amžiaus iniciacijos 168
11 SKYRIUS. Šamano dovanos: asmeninės jėgos kaupimas 186
PABAIGA 195
PADĖKOS 202
APIE AUTORIŲ 203
Pratarmė
PRATARMĖ
Prisiliesti prie amžinybės
Daug metų praleidau Andų kalnuose ir Amazonės atogrąžų miškuose, tyrinėdamas vietinių gyventojų išmintį ir užrašydamas jų gydymo būdus. Nors tą išmintį saugantys vyrai ir moterys taip pat yra šamanai, aš vadinu juos tradiciniu vardu - laika, kad išskirčiau iš paprastų žolininkų, pribuvėjų bei gydūnų tarpo. Iš pradžių stengiausi suprasti, kaip jų dvasinė medicina gali padėti išgydyti daugybę ligų, nuo kurių šiandien kenčia žmonija. Man prireikė daugelio metų, kad suprasčiau, jog šamanai į ligą žiūri visiškai kitaip, nei mes, vakariečiai. Jų įsitikinimu, visų ligų priežastys yra dvasinės: liga iš pradžių pradeda reikštis subtiliuosiuose kūnuose - energiniame kūne, mūsų emocijose, mūsų mintyse - ir galiausiai pasireiškia fiziniame kūne. Fiziniai bei emociniai sunkumai, šamanų manymu, suteikia inicia cijos galimybę - galimybę dvasiškai atgimti į naują būtį. Jeigu šia galimybe žmogus nepasinaudoja, kitas pašaukimas atsibusti gali ateiti kaip daug sunkesnis susirgimas.
Ši knyga atskleis jums, kad pats veiksmingiausias būdas susidoroti su fizinėmis ir emocinėmis problemomis yra atsiverti šventai iniciacijai, vedančiai į jūsų senojo aš mirtį, į atgimimą ir nušvitimą. Nušvitimas nėra tolimas tikslas, pasiekiamas metų metais sėdint ant meditacijos pagalvėlės, ar kažkas, kas atsitinka staiga. Dauguma šamanų nepripažįsta tokio požiūrio, nes jis kyla iš religinio polėkio ir nukelia į tolimą ateitį tai, ką galima pasiekti jau šiandien. Nušvitimas taip pat nėra gėrio ir blogio prigimties ir to, kad metafiziniame lygmenyje neegzistuoja nei vienas, nei kitas, suvokimas.
Šamanams nušvitimas yra daugybė pabudimų ir suvokimų, kuriuos mes nuolatos patiriame ir išgyvename. Šie nušvitimai yra mūsų vystymosi dalis, ir kildami aukštyn mes neatmetame nei vieno iš jų. Mes peržengiame savo ankstesnio suvokimo ribas, ir kiekvienas nušvitimas tampa mūsų dalimi.
Nušvitimas padeda mums giliau suvokti savo gyvenimo kelią, išlaisvina nuo emocinių kančių, atskleidžia tikrąją realybės prigimtį. Tuo pačiu metu vyksta emocinio bei fizinio gijimo procesas ir mes, kaip daugelis didžių šamanų, galime atrasti savyje jėgą gydyti kitus, perskaityti gamtoje lemties ženklus, be baimės žvelgti į mirtį. Šamanui nušvitimas yra ne tik vidinė sąmoningumo būsena. Tai yra dovana, kuri turi būti išreikšta pasaulyje kaip atjauta, drąsa ir nuolankumas, kas šiandien sutinkama labai retai. Postšamaninėse visuomenėse nušvitimas buvo vadinamas įvairiais vardais - samadhi, palaima ir kt., tačiau artimiausia jo esmei yra krikščioniška Dievo malonės koncepcija. Daugelis religijų moko, kad malonę galima patirti tik Dievo valia, kaip atsitiko Šventajam Pauliui, patyrusiam virsmą pakeliui į Damaską, arba pranašui Mahometui, gavusiam Koraną iš angelo Gabrielio. Tradiciškai mes tikime, kad malonės negalima užsidirbti savo asmeninėmis pastangomis. Tačiau ar tai tiesa?
Laika intuityviai žinojo tai, ką šiandien atranda mokslininkai neurologai: nušvitimo patyrimas yra įgimtas smegenų gebėjimas, o ne dovana, kurią mums suteikia aukštesnės jėgos. Nors iš tiesų įmanoma paslaptingu būdu gauti žinių tiesiogiai iš Dvasios, jie atrado, kad nušvitimą taip pat galima pasiekti sėkmingai pereinant tam tikras iniciacijas į gyvenimo paslaptis. Kiekvieno žmogaus gyvenime egzistuoja septyni tarpsniai: gimimas, branda, pirmoji meilė, santuoka, tėvystė, senatvės išmintis ir mirtis. Kad galėtume patirti šiuos tarpsnius kaip iniciacijas, privalome susidurti su savo vidiniais demonais ir juos nugalėti, suvokti savo vienovę su visa kūrinija, suprasti savo atsakomybę už visa, kas gyva.
Jeigu patirti nušvitimo nepavyksta, vadinasi, visiško išgijimo nebuvo. Šamanų kosmologijoje nėra jokio skirtumo tarp vėžio, dia beto ar širdies ligų. Šiuos ir daugybę kitų susirgimų jie laiko dvasinės ligos simptomais - ligos, kurią sukelia šventos vienovės su visata jausmo praradimas bei užmiršimas, kad esi visos kūrinijos dalis, taip pat dalyvaujanti kūrime. Laika neįžvelgia skirtumo tarp to, ar tave nužudė jaguaras, ar mikrobai. Vakariečiai mirtį nuo mikrobų laiko mirtimi nuo ligos, o jeigu tave sudrasko jaguaras - tai nelaimingas atsitikimas, tau tiesiog labai nepasisekė. Laika žino, kad tiek su jagu arais, tiek su mikrobais tave turi sieti šventas ryšys, kitaip tiek vieni, tiek kiti į tave žiūrės kaip į savo pietus. Be to, laika žino, kad reikia išsvajoti pasaulį, dalyvauti jo kūrime savo mintimis, kitaip ir toliau kartosis istorijos košmarai, o tu turėsi susitaikyti su pasauliu, kurį išsvajojo kiti.
Religijos kalba apie nušvitimą kaip apie kažką, ko paprastas žmogus negali pasiekti. Laika tiki, kad nušvitimą gali pasiekti visi, kurie yra pasiryžę drąsiai žengti iniciacijų keliu. Šios teritorijos žemė lapius nubraižė didieji mokytojai, tarp jų Kristus ir Buda, tačiau mes privalome patys norėti žengti iniciacijų keliu, kaip darė visi didieji mokytojai. Nusprendę žengti tuo keliu, mes tampame tyrinėtojais ir pionieriais, išsilaisviname iš paveldėto genetinio ir psichologinio palikimo - savybių, verčiančių mus gyventi ir mirti tam tikru būdu. Tik tuomet galime pradėti kurti tikrai sveiką, autentišką ir originalų gyvenimą. Galime ugdyti naują kūną, senti, gyti ir mirti oriai. Esame nušvitę.
Ar mūsų smegenys yra užprogramuotos nušvitimui? Evoliucinė kelionė iš materijos per protą į sielą ir dvasią - kurios kiekvienas žingsnis apima prieš tai buvusį ir nuveda dar toliau - verčia mane manyti, kad nušvitimas yra mūsų prigimtyje, jo siekimas yra mus vedanti gamtos jėga. Iš pradžių vienas žmogus ištiesia ranką dangaus link ir prisiliečia prie begalybės, tada vis daugiau mūsų pradeda sekti paskui jį, kol galiausiai visa žmonija sužino apie savo transcendentinę prigimtį.
Galbūt visa tai yra svajonė. Mano mokslinis išsilavinimas sako, kad didžiojo sprogimo metu materija susikūrė iš nieko ir kad gyvybė niūriai artėja prie šaltos mirties, laukiančios ten, kur baigiasi laikas. Daug metų tikėjau, kad šis mokslinio materializmo pateikiamas paaiškinimas yra vienintelis teisingas. Tačiau po savojo pašventimo, prisilietęs prie amžinybės, atradau, jog man artimesnė yra vizionierių draugija - vyrų ir moterų, žinančių, kad jiems lemta išsvajoti pasaulį. Tikiuosi, kad jūs prisijungsite prie mūsų!
Alberto Villoldo, fil. dr.
