0

Paukščiai viršum vaivorykštės

  • Nuolaida knygai -68%
5.0
(1 įvertinimai)
Internetu: 2,89 €
Knygyne: 8,99 €*
Sutaupote: 6.10 € (68%)
  • Pristatysime: per 2-26 val.*
Turime sandėlyje
2010-03-31 egle

labai lengvai skaitoma,puikus dialogai

Informacija

Paukščiai viršum vaivorykštės

  • Leidėjas: Žara
  • Išleidimo metai: 2010
  • Formatas: kieti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 256
  • ISBN ar kodas: 9789986342243

2020-05-31 2.89 InStock
Į krepšelį
Aprašymas
"Paukščiai viršum vaivorykštės" - Joanos Danutės Žilaitytės-Juškaitienės (1932-2009), žinomos lietuvių prozininkės, poetės ir vertėjos, apsakymų ir novelių rinktinė.


J. D. Žilaitytės apsakymai ir novelės patraukia atskleidžiamu žmogaus būties trapumu, gėrio, dvasinių vertybių ieškojimu susvetimėjusiame pasaulyje, būdingas atidus ir skvarbus žvilgsnis į žmogaus dvasią, jos kelius ir klystkelius. J. D. Žilaitytės kūryba pasižymi įtaiga, lakoniškumu, skaidrumu, poteksčių prisodrintu stiliumi.

IŠTRAUKA


Miniatiūros

 

Dviese

Ta pati mūsų gyvenimo upė, tik tu plauki geriau.

Tokia pati mūsų šviesa ir tamsa, bet tavo tamsoj daugiau vilties, o šviesa švelnesnė ir ramesnė.

Mūsų būstas menkas, iš visų pusių pučia į jį vėjai. Pučia vėjai ir į mūsų širdis.

Malda ir geri tavo žodžiai nuveja visus vėjus, užtvindo mano širdį švelnumu. Dažnai lietėsi mūsų šešėliai ir širdys. Širdys dažniau. Atsiskyrimo liūdesys žiūri į mane iš knygų, paveikslų, iš gėlių. Norėčiau, kad aš pirmiau išeičiau.

Atsiskyrimo liūdesys visada su manim, net ir tada, kai liečiasi mūsų širdys.

 

Rožė

Daržely pražydo rožė.

Mudu su pusbroliu Romu neatsižiūrėjom į ją.

- Į rožę ir vabalas žiūri. Kažin ar jis mato ją? - paklausė Romas.

- Nežinau, gal ir mato.

- Ką jis sapnuoja?

- Nežinau, gal saulę, gal mėnulį, o gal drugius.

- Rožė tokia graži, panaši į liepsną, bet jos šešėlis pilkas, kaip akmens. Kodėl?

- Nežinau.

- Tu nieko nežinai!

Romo veidas buvo nusivylęs. Aš nusijuokiau.

- Ko juokiesi?

- Nežinau. O ko tu vis klausinėji?

- Nežinau.

Abu juokėmės. Atėjo mama.

- Iš ko juokiatės?

- Iš rožės, - atsakė Romas.

- Kodėl?

- Nežinau.

- Ir aš nežinau, - pasakiau. Mama trūktelėjo pečiais ir nuėjo. Romas užaugo, tapo dailininku.

Kartais mudu susitinkam, prisimenam vaikystę: kaip paupy pylėm iš smėlio salas, kaišėm jas karklais, kaip nusikaltusį Romą tėvas uždarydavo į rūsį, < aš išvaduodavau.

Jis bijodavo tamsos, vabalų, didelių žiogų, o aš - žaibo ir potvynių.

Jis mėgo piešti saulę, o aš pilis, kažkodėl žalias.

Kartą Romui užsiminiau apie rožę.

Bet rožę jis buvo užmiršęs.
2010-03-31

labai lengvai skaitoma,puikus dialogai

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu