0

Sergėtojas

Internetu: 4,49 €
Knygyne: 5,39 €*
Sutaupote: 0.90 € (17%)
  • Pristatysime: per 12-48 val.*
Turime sandėlyje
Informacija

Sergėtojas

  • Leidėjas: Svajonių knygos
  • Išleidimo metai: 2019
  • Formatas: 13x19, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 336
  • ISBN ar kodas: 9786090305577

4.49 InStock
Į krepšelį
Aprašymas

Antrasis leidimas kitu formatu.

Vos kelios akimirkos ir Ninos Kormjer būtų laukusi tragiška lemtis. Bestselerių autorės Tess Gerritsen trileris „Sergėtojas“ – įtempta istorija apie žudiko maniako paieškas ir netikėtai įsiliepsnojusius jausmus ją saugančiam detektyvui.

Nuostabiai atrodanti nuotaka prie altoriaus laukia savo išrinktojo, tačiau… jis nepasirodo. Nusivylusi moteris ir vestuvių svečiai palieka bažnyčią, tačiau tiksliai tuo momentu, kai turėjo būti ištartas lemtingasis „Taip“, ištuštėjusioje šventovėje nugriaudėja sprogimas. Jei jaunikis būtų pasirodęs, Nina dabar būtų negyva. Ar jai pavyko išsigelbėti tik dėl laimingo sutapimo? O galbūt ji veltui bando bėgti nuo savo likimo?

Ninos abejones išsklaido dar vienas įtartinas nutikimas. Į jos automobilį įsirėžia nepažįstamo vyro vairuojama mašina ir nustumia ją nuo kelio. Kažkas nori, kad ji mirtų. Tačiau kas?

Atsakyti į šį klausimą pavedama detektyvui Semui Navarui. Jis tarsi riteris pasiryžęs saugoti damos garbę – ilgametės patirties užgrūdintas profesionalas žino, kad jam pavesta saugoti Ninoą ir... jam negalima jos geisti. Jei peržengtų šią ribą, jiems abiem grėstų pavojus.

Košmariški įvykiai klostosi pašėlusiu greičiu, o Semas ir Nina stoja akistaton su šiurpia tiesa. Jų likimas – žudiko maniako rankose, o šis pasiryžęs eiti iki galo. Vieniša moteris, negalinti niekuo pasitikėti. Ar jai padės jos sergėtojas?

Amerikiečių rašytoja Tess Gerritsen (g. 1953) – medikės išsilavinimą ir daktarės laipsnį turinti bestselerių autorė. Būdama motinystės atostogose, ji parašė pirmąjį savo romaną, vėliau jos knygos pelnė tarptautinį pripažinimą ir sulaukė neregėto populiarumo. Dabar jos išleistos daugiau 40 šalių, jų parduota per 30 mln. kopijų. Amerikiečių rašytoja Tess Gerritsen svečiavosi Lietuvos knygų mugėje.

Iš anglų kalbos vertė Asta Zuoza

IŠTRAUKA

1

Vestuvės neįvyko. Žlugo. Nutrauktos. Baigta.

Nina Kormjer sėdėjo bažnyčios persirengimo kambaryje, spoksojo į savo atspindį veidrodyje ir svarstė, kodėl ji neverkia. Žinojo, kad kažkur giliai viduje, po stinguliu, slypi skausmas, bet jo nejautė. Kol kas dar nejautė. Galėjo tik sėdėti ir sausomis akimis žvelgti į savo atvaizdą. Tobulos nuotakos atvaizdą. Aplink veidą draikosi vualis, lengvutis tarsi voratinklio gijos. Dramblio kaulo spalvos suknelės korsetas, išsiuvinėtas perliukais, dailiai prigludęs prie liemens, pečiai apnuoginti. Ilgi juodi plaukai sukelti aukštyn į papurusį kuodelį. Visi, matę ją tą rytą persirengimo kambaryje, - jos motina, sesuo Vende, pamotė Daniela - patvirtino, kad ji graži nuotaka.
Tokia ir būtų buvusi. Jeigu būtų pasirodęs jaunikis.
Jam net neužteko drąsos pranešti jai apie tai asmeniškai. Po šešių mėnesių planavimo ir svajonių ji gavo raštelį likus dvidešimčiai minučių iki ceremonijos. Per vyriausiąjį pabrolį, kaipgi kitaip.

„Nina,
man reikia laiko visa tai apsvarstyti. Labai atsiprašau. Tikrai. Kelioms dienoms išvykstu iš miesto. Paskambinsiu tau.
Robertas"

Ji prisivertė dar kartą perskaityti raštelį.
„Man reikia laiko... Man reikia laiko..."
Įdomu, kiek laiko gali reikėti vyriškiui?

Prieš metus ji apsigyveno drauge su daktaru Robertu Bledsou. „Tai vienintelis būdas išsiaiškinti, ar mes tinkame vienas kitam", - pasakė jis. Vedybos - labai rimtas įsipareigojimas visam gyvenimui, o jis nenorįs suklysti. Sulaukęs keturiasdešimt vienų Robertas ne kartą išgyveno pražūtingus santykius. Buvo pasiryžęs daugiau nedaryti klaidų. Norėjo būti tvirtai įsitikinęs, kad Nina - ta vienintelė, kurios jis laukė visą gyvenimą.
Nina neabejojo, jog Robertas - vyras, kurio ji laukė. Buvo taip tuo įsitikinusi, kad kai tik jis pasiūlė apsigyventi kartu, tą pačią dieną nudrožė tiesiai namo ir susikrovė lagaminus.
- Nina? Nina, atidaryk duris! - Jos sesuo Vende paklebeno durų rankeną. - Įleisk mane, būk gera!
Nina užsidengė rankomis veidą.
- Dabar nenoriu nieko matyti.
- Reikia, kad kas nors būtų su tavimi.
- Aš noriu būti viena.
- Klausyk, visi svečiai išsiskirstė. Bažnyčia tuščia. Čia tik aš.
- Aš nenoriu kalbėtis su niekuo. Važiuok namo, gerai? Prašau važiuoti.
Už durų stojo ilga tyla. Pagaliau Vende tarė:
- Jeigu aš dabar išvažiuosiu, kaip tu grįši namo? Tave reikia parvežti.
- Išsikviesiu taksi. Arba kunigas Salivanas parveš. Man reikia laiko pamąstyti.
- Ar tikrai nenori pasikalbėti?
- Tikrai. Paskambinsiu tau vėliau, gerai? - Jei tikrai to nori. - Vende luktelėjo ir pridūrė su tokia pagieža, kuri, atrodo, prasiskverbė net pro ąžuolines duris: - Tu žinai, Robertas niekšas. Galiu tau tai pasakyti. Visą laiką maniau, kad jis toks.

Nina neatsiliepė. Sėdėjo prie tualetinio stalelio parėmusi galvą rankomis ir troško verkti, bet negalėjo išspausti nė ašarėlės. Girdėjo, kaip nutolo Vendės žingsniai ir tuščią bažnyčią apgaubė tyla. Ašarų vis dar nebuvo. Dabar ji negalėjo galvoti apie Robertą. Mintys atkakliai krypo link praktinės atšauktų vestuvių pusės. Užsakyto pobūvio ir nesuvalgyto maisto. Dovanų, kurias privalės grąžinti. Nekompensuojamų lėktuvo bilietų į Šventojo Jono salą. O gal vis dėlto vykti į tą medaus mėnesio kelionę ir pamiršti daktarą Robertą Bledsou? Nuskristų sau pati viena - tik ji ir jos bikinis. Iš šios širdį veriančios istorijos liktų nors saulės įdegis.

Ji lėtai pakėlė galvą ir dar kartą dirstelėjo į savo atvaizdą veidrodyje. Galų gale, ne tokia jau ir graži nuotaka, pamanė sau. Lūpų dažai išsiterlioję, kuodelis baigia iširti. Į ką ji panaši?

Apimta staigaus įniršio Nina nusiplėšė vualį. Į visas puses pažiro plaukų segtukai paleisdami neklusnius juodus plaukus. Velniop tą vualį -sugrūdo jį į šiukšlių dėžę. Stvėrė baltų lelijų ir rausvų smulkiažiedžių rožių puokštę ir taip pat nušveitė į šiukšlinę. Pasijuto geriau. Pyktis, tarsi nauji kokybiški degalai, pradedantys pulsuoti kraujagyslėmis, užliejo Niną. Privertė ją pašokti ant kojų.
Ji išėjo iš persirengimo kambario iš paskos vilkdama suknelės šleifą ir nužingsniavo į navą.
Klauptai tušti. Abipus tako tarp klauptų link altoriaus gvazdikų girliandos, o pats altorius išpuoštas rausvų rožių ir muilinės gubojos puokštelėmis. Viskas dailiai išdabinta vestuvėms, kurių nebebus. Skubiai žengdama pro altorių ji net nepastebėjo nuostabių sunkaus floristo triūso rezultatų. Dėmesys buvo sutelktas į priekines duris. Į išsigelbėjimą. Net sunerimęs ją kviečiančio kunigo Salivano balsas neprivertė Ninos sulėtinti žingsnio. Ji paskubomis pralėkė pro visas puošmenas, primenančias šios dienos katastrofą, ir pastūmė dvivėres duris.
Čia, ant bažnyčios laiptų, Nina stabtelėjo. Į akis tvieskė liepos saulė, staiga ji skausmingai suvokė, kad vieniša moteris vestuvine suknele, bandanti susistabdyti taksi, atkreiptų visų dėmesį. Tik dabar, patekusi į skaisčios popietės spąstus, pajuto, kaip akis ėmė gelti ašaros.
O ne, dėl Dievo meilės, ne! Nejaugi apleis jėgos ir ji pradės raudoti čia, tiesiog ant bažnyčios laiptų! Tai bent reginys visiems, kurie sumautais automobiliais važiuoja pro šalį Foresto prospektu.
- Nina? Nina, mieloji!
Ji atsisuko. Ant viršutinės laiptų pakopos stovėjo kunigas Salivanas maloniu susirūpinusiu veidu.
- Gal galėčiau kuo nors padėti? - paklausė jis. - Jeigu nori, galime eiti į vidų ir pasikalbėti.
Nina liūdnai papurtė galvą.
- Aš noriu dingti iš čia. Tenoriu kuo greičiau iš čia dingti.
- Žinoma, žinoma. - Jis švelniai paėmė ją už rankos. - Aš parvešiu tave namo.
Kunigas Salivanas nusivedė Niną laiptais žemyn ir pasuko už pastato į darbuotojų automobilių aikštelę. Nina pasikėlė suknelės šleifą, kuris jau buvo purvinas, nes vilkosi žeme, ir atsisėdo j automobilį. Tada susikrovė sau ant kelių aukštą atlaso kalną.
Kunigas Salivanas įsitaisė prie vairo. Automobilyje tvyrojo šutra, tačiau jis variklio nejungė. Kurį laiką juodu sėdėjo nejaukioje tyloje.
- Aš žinau, kad sunku suvokti, kokį Viešpats turėjo tikslą taip darydamas, - tyliai tarė jis. -Tačiau neabejoju, Nina, kad kokia nors priežastis tikrai yra. Gal dabar ji tau nesuprantama. Tiesą sakant, tau net gali pasirodyti, jog Viešpats nuo tavęs nusigręžė.
- Tai Robertas nuo manęs nusigręžė, - atšovė Nina. Šniurkštelėjusi nosimi ji pakėlė švarų šleifo kampą ir nusišluostė veidą. - Nusigręžė ir paspruko.
- Toks dvilypumas dažnai būdingas jaunuoliams. Esu tikras, kad daktaras Bledsou suprato, koks reikšmingas jam šis žingsnis...
- Jam reikšmingas? O man santuoka tikriausiai tik pasivaikščiojimas parke?
- Ne, ne, tu neteisingai mane supratai.
- Ak, prašyčiau parvežti namo. - Nina dusliai sukūkčiojo.
Papurtęs galvą kunigas įkišo variklio raktelį.
- Mieloji, savo nevykusiais žodžiais aš tik norėjau pasakyti, kad tai dar ne pasaulio pabaiga. Toks yra gyvenimas. Likimas nuolat pateikia mums staigmenų, Nina. Mes niekada nelaukiame krizių. Įvykių, kurie trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Staiga bažnyčią supurtė kurtinantis trenksmas. Nuo sprogimo išdužo vitražiniai langai ir į automobilių aikštelę it kruša pažiro įvairiaspalvės šukės. Asfaltą nuklojo bažnytinių knygų skutai ir klauptų skiedros.
Sklaidantis baltiems dūmams iš dangaus švelniai pleveno gėlių žiedlapiai ir leidosi ant priekinio automobilio stiklo, tiesiai prieš nustebusio kunigo Salivano akis.
- Tiesiog iš giedro dangaus, - sumurmėjo Nina. - Kaip taikliai pasakėte.

Iš anglų kalbos vertė Asta Zuoza

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu