Knygą lengva ir malonu skaityti. Daug sveiko humoro, anekdotinių nutikimų - nes pagrindiniu herojum galima būtų laikyti šnapsą. Ir įdomu, nes sovietmetis išnyra ne iš kažkokių sausų faktų, teorinių samprotavimų, o iš gyvenimo būdo, žmogaus vidaus, žmonių santykių. Iš pirmų lūpų sužinome, kaip vyko plėšinių Kazachstane įsisavinimas. Kas dėjosi Leningrade blokados metu. Kaip gyveno sovietų šachtininkai ir t.t. Kaimynų ir giminių bendravimas buvo norma, o štai pykčio beveik nerasta. Net mažai raštingi žmonės sugebėjo būti stebėtinai pakantūs, tolerantiški. Pas tuos pačius šeimininkus tame pačiame kambaryje pakaitom gyveno sovietų saugumietis, tremtinys, vienuolė - ir šeimininkai su visais mokėjo surasti bendrą kalbą. Svarbu buvo žmogus, o ne jo pareigos, profesija, pažiūros. Mokėjimas džiaugtis tuo, ką turi. Net pavydas ima, kad dabar, laisvės sąlygomis, žmogus mažai kam berūpi, jis dažniau dergiamas, puolamas, nei ginamas, atjaučiamas. Ačiū Autoriui už spalvingo, nesumeluoto gyvenimo pamokas!
„Žiūrėdamas į vis ryškėjančias žvaigždes, vis aukščiau kylantį mėnulį ir iš nematomos apačios besiverčiantį vandenį, pamažu išplaukiau į tėvo prisiminimų ir vizijų pasaulį“ – sako autorius Rimantas P. Vanagas apie linksmai graudžias istorijas iš sovietmečio Lietuvoje (maždaug 1955–1985 m.).
Dėmesio centre – energija, gyvenimo džiaugsmu trykštančio smailaliežuvio staliaus Rapolo Adamonio šeima. Viską įdėmiai stebintis sūnus Juliukas žavisi išradingais tėvo kalambūrais ir amato meistryste, bet skaudžiai išgyvena dėl jo silpnybių bei nuodėmių. O šis, kaip R. Rolano Kola Brenjonas susikūręs sau patogią filosofiją, po sunkaus darbo nusišluostęs prakaitą, švenčia nepabaigiamas Rapolines...
Dramatiškoj laiko tėkmėj daug kas paaiškėja, nusveria sveikas protas, humoras, atlaidumas, meilė savo namams.
Įvykiai ir veikėjų portretai paremti tikrais faktais, autentiškais autoriaus prisiminimais.
Pasakojimas patraukia gyva, šmaikščia kalba, tautosakos perliukais, kurioziškomis situacijomis. Ši knyga „Skiedrų ganytojas“ – tai ir savotiškas liudijimas apie anuometinės politinės sistemos absurdiškumą, garbės, tiesos, dvasinių idealų ilgesį.
Knygą lengva ir malonu skaityti. Daug sveiko humoro, anekdotinių nutikimų - nes pagrindiniu herojum galima būtų laikyti šnapsą. Ir įdomu, nes sovietmetis išnyra ne iš kažkokių sausų faktų, teorinių samprotavimų, o iš gyvenimo būdo, žmogaus vidaus, žmonių santykių. Iš pirmų lūpų sužinome, kaip vyko plėšinių Kazachstane įsisavinimas. Kas dėjosi Leningrade blokados metu. Kaip gyveno sovietų šachtininkai ir t.t. Kaimynų ir giminių bendravimas buvo norma, o štai pykčio beveik nerasta. Net mažai raštingi žmonės sugebėjo būti stebėtinai pakantūs, tolerantiški. Pas tuos pačius šeimininkus tame pačiame kambaryje pakaitom gyveno sovietų saugumietis, tremtinys, vienuolė - ir šeimininkai su visais mokėjo surasti bendrą kalbą. Svarbu buvo žmogus, o ne jo pareigos, profesija, pažiūros. Mokėjimas džiaugtis tuo, ką turi. Net pavydas ima, kad dabar, laisvės sąlygomis, žmogus mažai kam berūpi, jis dažniau dergiamas, puolamas, nei ginamas, atjaučiamas. Ačiū Autoriui už spalvingo, nesumeluoto gyvenimo pamokas!
Žavėjausi kalba. Kai mes mokom savo atžalas, skiepijam gimtosios kalbos grožį, gal naudingiau būtų, kad jie klausytųsi ne kažkokių sankskritinių istorijų, o tiesiog paskaitytų, klasėje aptartų kad ir "Skiedrų ganytojo" kalbą...
Skaitau: „Garbanotos, išrašytos švelniais raštais, lengvutės, kvepiančios pušų, eglių sakais, – alsuoti gryčytėj lengva, gaivu, lyg stovėtum girios vidury... Auksiniai, sidabriniai atlaidų saldainių popierėliai, ir tie ne tokie man gražūs, kaip šitos skiedros! Noriu semti jas rieškučiomis, glausti prie veido, uostyti ir klausytis, kaip jos aikčioja, spygčioja, krizena...“
Argi ne poezija? Ir tokio gražumo Rimanto P. Vanago linksmai graudžiuose pasakojimuose apstu. Neskubėdamas, jausdamas mielą pasibuvimą su Anykštija, „Skiedrų ganytojas“ perskaičiau po Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Taip dėkingai sutapo, pačiu laiku spalvingas, jaukiai paprastas, nuoširdus pasakojimas, smagiai energingi dialogai, prisodrinti staliaus Rapolo Adamonio išmintimi, pakvietė vaikystės link...
Pirmyn, pasakotojau Juliusiuk! Pirmyn, skaitytojau, eime autoriaus vedami! Rimantas P. Vanagas savo vaikystės patirtis (baltai pavydėtina atmintis) meistriškai papildo žaismingomis improvizacijomis ir ne mūsų reikalas spėlioti, kur ir kiek margą kasdienybę paįvairina dar spalvingesnė vaizduotė. Svarbiausia – įdomu.
Dera pabrėžti – įsigysite ne anekdotinių nutikimų rinkinį, įgudęs prozininkas meistriškai valdo ir siužeto vingius, ir žodį, o šių dienų akimis žvelgiant dažnai idiotiškos sovietmečio realijos skatina ne tiek sarkastiškai nusijuokti, kiek stabtelėti ir skaudžiai susimąstyti.
Tautinių motyvų, lietuviškos kalbos šmaikštumo, politinės sistemos absurdiškumo - rasite šioje puikiai autoriaus parašytoje knygoje.
Parašykite atsiliepimą apie "Skiedrų ganytojas"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Šiuolaikinė lietuvių literatūra
Online knygynas Patogupirkti.lt siūlo skaitytojams įsigyti internetu knygą "Skiedrų ganytojas", Rimantas P. Vanagas. Pasižvalgyti po platų knygyno asortimentą verta, nes pas mus visada rasite itin geras knygų kainas, išpardavimus, akcijas ir leidinius, kurie įprastai kainuoja pigiau nei fiziniuose knygynuose.
Apsispręsti, ar Rimantas P. Vanagas su knyga "Skiedrų ganytojas" jus sudomino, padės mūsų parengtas išsamus kūrinio aprašymas, kuriame pateikiame santrauką apie autoriaus kūrybą, trumpai užsimename apie siužetą (nebijokit, turinio neišduodame!), žanrą ar nagrinėjamas temas.
Dar daugiau – mūsų online pirkėjai noriai palieka atsiliepimus apie perskaitytas knygas. Todėl iš karto sužinosite ar knyga "Skiedrų ganytojas" patiko skaitytojams bei kaip knygų mylėtojai įvertino kitus kūrinius, kuriuos parašė Rimantas P. Vanagas. Nepamirškite atsiliepimo apie knygą "Skiedrų ganytojas" palikti ir jūs.
