0

Tvanai, Dievai, Civilizacijos

  • Nemokamas knygos pristatymas
Internetu: 18,89 €
Knygyne: 22,39 €*
Sutaupote: 3.50 € (16%)
NEMOKAMAS PRISTATYMAS
į Omniva ir LP Express terminalus bei pašto skyrius Lietuvoje
  • Pristatysime: per 12-48 val.*
Turime sandėlyje
Informacija

Tvanai, Dievai, Civilizacijos

  • Leidėjas: Naujasis lankas
  • Išleidimo metai: 2019
  • Formatas: 15x21, kieti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 340
  • ISBN ar kodas: 9786094741593

18.89 In stock
Į krepšelį
Aprašymas

"Majų paminkliniai įrašai liudija, kad buvo laikas, kai para žemėje truko 16-18 valandų ir buvo laikotarpių kai trukdavo net 36 valandas.
Atradus trečiąjį ir ketvirtąjį žemės ašies fizinius judėjimus, tapo aišku, kad ledynmetyje, kai vandens lygis žemėje nusenka iki žemiausio lygio, žemės sukimasis apie savo ašį pagreitėja.
Tuo tarpu tarpledynmetyje, kai abiejuose žemės ašigaliuose ledynai ištirpsta, žemė apsunksta ir žemės sukimasis apie savo ašį, sulėtėja net iki 36 valandų per parą!"

Romualdas Zubinas

PRATARMĖ

Šioje knygoje bus nemažai kalbama apie tvanus ir ledynmečius bei sielius ir nuošliaužas. Tad ir pradėkime nuo ledynų bei sniegynų. Suprasti, kas tai yra ir kaip vyksta, padės gyvenimiška patirtis.

1941 metais šimtai tūkstančių lietuvių tremtinių, daugiausia mamos su mažamečiais vaikais masiškai buvo ištremti į Sibirą. Mūsų šeima pateko į Altajaus kalnus. Prasidėjo žiema. Mamos kaip mat susidūrė ne tik su maisto trūkumu, bet ir kitomis buitinėmis bei socialinėmis problemomis. Pirmiausia - su mirusių kūdikių laidojimu.

Kalnuose žiemos metu duobės kapeliui neiškasi. Juolab kad ir plonas žemės sluoksnis jau sušalęs į ledą. Sniego storis nuolat augo. Tad mirusių kūdikių kūnelius mamos vyniodavo j plonas marškas ir kaip galima giliau slėpdavo sniege, kad neiškapstytų aplink slankiojantys alkani vilkai ar lapės.

Prasidėjus pavasario polydžiui, sniege užkasti vaikučių kūneliai kartu su tirpsmo vandens srautais kalnų šlaitais nugarmėdavo į šalia tekančią upę Ursulą (vietinių kalba - juodas vanduo).

O kiek įvairiais laikotarpiais nuo negailestingos gamtos Žemėje nukentėjo bei mūsų laikais nukenčia miestai ir ištisos kultūros?

Analogiškas likimas, tik jau daug didesnio masto, 1-ame t. pr. m. e. Indostane buvo ištikęs Mohendžo Daro bei Harapo kultūras.

Ar ne laikas kiek geriau pažinti ne tik kalnuose, bet ir žemumose gyvenusių bei gyvenančių kultūrų likimus? Juk vienokios ar kitokios katastrofos Žemėje periodiškai kartojasi ir kartosis.

Šioje knygoje seniausios Žemėje lietuvių kalbos dėka įmintos ne tik globalinių ledynų ir globalinių tvanų vyksmo technologijos, bet ir apskritai - žmonijos PRAEITIS IR ATEITIS!

Nesu modernus proistorikas. Tačiau šioje vietoje negaliu nepacituoti mūsų išties modernaus ir iškilaus lietuvio, proistoriko, poligloto Česlovo Gedgaudo pranašiškus žodžius, kuriuos aptikau knygoje „Mūsų praeities beieškant":

„Modernus proistorikas nebesiremia vien rašytais, kartais ir labai retais dokumentais. Jis kviečiasi pagalbon viską, kas tik įmanoma: gamtos ir gyvių evoliuciją, hidrografiją, hidronimiją, kalbotyrą, toponimiją, ekonomiką, senovės prekybą, susisiekimą, etnologiją, archeologiją, mitologiją, paleografiją, kartografiją, chronologiją, remiasi ledynų amžių periodais arba ledynų metinėmis nuosėdomis, medžio kamienų metiniais žiedais ar pagaliau pačiais moderniausiais metodais: molinių puodų magnetinės krypties analize, pro-istorinių židinių tokia pat analize, anglies 14 radiacijos analize ir t.t., ir t.t.

Susirinkęs apsčiai įvairiausių sričių faktus, visai jų nevertindamas, nerūšiuodamas ir nebandydamas iš anksto susidaryti šališką nusistatymą juos paaiškinti, tyrinėtojas imasi antros darbo dalies - tų visų duomenų sintezės." (2-15).

Didelė dalis šių rekomendacijų įvykdyta jau anksčiau nurodytose knygose. Šioje mes jas papildysime naujais šaltiniais ir naujais atradimais bei naujomis išvadomis.

Tačiau man niekaip nesuprantama ir manęs nepalieka ramybėje iki šiol neatsakyti klausimai: Kodėl Lietuvos etnografai, kalbininkai ir kitų sričių mokslininkai neįsiklauso į jau prieš beveik šimtmetį Indijos išminčiaus Mahatmos Gandžio mūsų keliauninkui Antanui Poškai pasakytus žodžius: „Žinau Lietuvą! Joje gyvena mums giminingi arijai! Jų kalba senesnė už sanskritą!"
Tai reiškia, kad Lietuvos praeičiai ir Lietuvos kultūrai jau toli per 50 000 metų!

Kodėl pas mus LIETUVIŲ KALBAI, nesunkiai atsekamiems tūkstantmečiams, neskiriamas tinkamas dėmesys, o laukiama, kada koks Vakarų „mokslininkėlis" mums ką nors praneš apie mūsų praeitį?

Kodėl Lietuvos mokslininkai apeina Lietuvos garbingiausią ir turtingiausią senovę?

Seniausiai Žemėje vis dar gyvai LIETUVIŲ KALBAI laikas reikalauti seniausios pasaulyje gyvosios kalbos paveldo statuso!

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu