NEMOKAMAS PRISTATYMAS į Smartpost paštomatus nuo 15€
Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime
Šiuo metu neparduodama
Žymios latvių dramaturgės, poetės, novelių meistrės romane "Ugnis nepabudins" po neatskiriamai persipynusius praeities, dabarties, ateities pasaulius, pasiklydusi tarp sapnų ir tikrovės slėpinių, tarp žmonių, kurie ją palieka išnykdami praeities miglose, tarp industrializuoto pasaulio tempo ir uždaro gyvenimo gamtos ramybėje, kur klausomasi pasakojimų apie mistiškus Pasaulio medžio ieškojimus ir amžiną kelionę, amžių sandūros ir pakrikusių žmonių tarpusavio santykių beprotybėje blaškosi jauna moteris.
Iš latvių kalbos vertė Veronika Adomonyte
Marėjus, mano brolis Marėjus. Šviesūs plaukai. Panašios akys.
Kad ir kur eitų, kad ir kur pažvelgtų - jie abu visada su-stingdavo, kai išgirsdavo traukinio dundesį ar žvangančius bėgius, o toli tamsoje išvysdavo apsiblaususias šviesoforų akis ar užuosdavo dervuotų pabėgių kvapą. Jie abu augo didmiesčio prieigose, kur nuo geležinkelio tilto ant jų krisdavo besikertantys šešėliai.
Po tiltu stūksojo slankiojantis geležinis balkonas, kurį vaikai buvo papuošę krepinio popieriaus juostelėmis. Juo galėjai važinėtis nuo vieno krašto iki kito - bėgiai ir ge-ležinės plokštės virš galvos, geležingas vanduo po kojomis žemai apačioje, kur srovė nešiojo smulkias šiukšles...
Jie gyveno penkiaaukštyje; randuotą veidą primenantis pastatas riogsojo pačiame kanalo pakraštyje. Vasarą kieme smarkiai atsiduodavo katėmis, žiemomis vaikai graužė varveklius ir vaikštinėdavo ant plono ledo, kuris buvo tik per porą žingsnių nuo kiemo. Kartais pavykdavo taip treptelėti kulnu, kad geležingas vanduo gilumoje subanguodavo, o oras treškėdamas plyšdavo iki pat dangaus, smulkus sniegas pabirdavo iš perlaužtų debesų tiesiai ant plikų vaikų kaktų. Florencija nemėgo tamsiojo antrininko, kuris iš po ledo sekė kiekvieną jos žingsnį. Rodės, kad tas šešėlis kažko laukia. Florencija mėgdavo žaisti ant kranto, nes eiti ant ledo neleisdavo. Vaikščioti po ledą vaikams buvo griežtai uždrausta.
Geležinkelio tiltą sudarė dvi milžiniškos trapecijos, ore sujungtos pilkomis sijomis. Už tilto driekėsi poilsiautojų ežero įlanka, ilgainiui ši it nešvari ausis kimšosi žmonių paliktų šiukšlių siera. Įrėmusi smailą smakrą į kaklą, savo silpną nugarą išrietusi lyg krumpliaratį, Florencija rinko šiukšles į maišelį ir liepdavo broliui daryti tą patį. Pakuotės, buteliai, popierius, maišeliai - lietaus nuskalauti, saulės iškaitinti, bet neišnykstantys akį rėžiantys civilizacijos pėdsakai.
Parašykite atsiliepimą apie "Ugnis nepabudins"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Lietuvių literatūra
Online knygynas Patogupirkti.lt siūlo skaitytojams įsigyti internetu knygą "Ugnis nepabudins", Inga Abele. Pasižvalgyti po platų knygyno asortimentą verta, nes pas mus visada rasite itin geras knygų kainas, išpardavimus, akcijas ir leidinius, kurie įprastai kainuoja pigiau nei fiziniuose knygynuose.
Apsispręsti, ar Inga Abele su knyga "Ugnis nepabudins" jus sudomino, padės mūsų parengtas išsamus kūrinio aprašymas, kuriame pateikiame santrauką apie autoriaus kūrybą, trumpai užsimename apie siužetą (nebijokit, turinio neišduodame!), žanrą ar nagrinėjamas temas.
Dar daugiau – mūsų online pirkėjai noriai palieka atsiliepimus apie perskaitytas knygas. Todėl iš karto sužinosite ar knyga "Ugnis nepabudins" patiko skaitytojams bei kaip knygų mylėtojai įvertino kitus kūrinius, kuriuos parašė Inga Abele. Nepamirškite atsiliepimo apie knygą "Ugnis nepabudins" palikti ir jūs.