Pratarmė
Sibiro Saulius
Daug ko nežinome. Nežinojome. Ir negalime žinoti...
Lietuvoje mažai kas žinojo, kad Sibire tebegyvena tremtinys Saulius Sidaras. Vėliau suprasime, kad ir negalėjome žinoti.
Likimas mudu suvedė 2014 metų rudenį Sankt Peterburge. Savaitę gyvenome kartu. Šiurpulingai kerinčioje vietoje - Dvasinėje akademijoje. Tyliai vaikščiojome istoriniais koridoriais, vengdami sudrumsti celių rimtį. Kažin, kas kurioje gyveno? Štai čia, kur mes miegame, kieno kojos mynė šias grindis?
A. Baranauskas, M. Valančius, Maironis, K. Jaunius, T. Matulionis, V. Mykolaitis-Putinas, M. Reinys... Be abejo, čia užsukdavo stiklinės karštos arbatos ir senato tarnautojas S. Daukantas, lasiojęs po kruopelytę tautos istoriją. Dešimtys mokytų mūsų tautos didžiavyrių nuo 1832 metų čia gyveno ir mokėsi, meldėsi bažnytėlėje, kai po sukilimo caro valdininkai uždarė Vilniaus universitetą, į Sankt Peterburgą išvežė Vilniaus turtus. Archyvą, brangius dokumentus. Beje, Sankt Peterburge mokėsi ir vienuolika Vasario 16-osios Akto signatarų.
Didi praeitis. Štai čia, šiaurės mieste prie Nevos, gal kaip reta kur, kvėpuoji mūsų tautos, mūsų valstybės istorija. Kartais labai skaudžia.
Atrodo, viskas kaip buvę, net mokosi dešimt studentų.
Apačioje, stiklinėje būdelėje įeinančiuosius akylai stebi juoda muziejinė „matuška", gal kokia Agota, tokia mažutė, sukumpusi, sucukrėjusi. Punsko lietuvių tarme mus, iš Lietuvos atvykusius, pamoko, kad labai negerai elgiamės bardami Putiną... Morališkai sterilioje valgykloje dalijamės kukliu maistu su seminaristais. Vienas iš jų - lietuvis.
Saulius atskrido iš Krasnojarsko. Trumpam. Lietuvybės reikalais, jis ten gyvenančių lietuvių bendrijos visų įmanomų veiklų dalyvis, organizatorius. Kiek ten likę mūsų genties žmonių? Apie 5000. Veiklių - apie 500.
Toks tvirtai sudėtas, mažakalbis, kaip iš pradžių pasirodė - atsargus. Šiaip ar taip, mus skiria tūkstančiai kilometrų, rūsti sąvoka „Sibiras", patirtis, santvarka. Uždarumas, atsargumas - Sibiro tremtinio apsauginis ženklas.
Taip yra, bet mes esame savi, kad ir kur būtume. Juolab - mudu beveik vienmečiai. Nepastebimai tapome artimi.
Ką padarysi - likimas. Vieno iš dešimčių tūkstančių, kuriam, septynmečiui iš Vidurio Lietuvos kaimo, buvo „pritaikytas" 58 straipsnis. Savo vaikystę Saulius gražiai aprašo šiuose atsiminimuose.
Apie kraupią Sibiro tremtį yra daug knygų, atsiminimų. Pradedant kraują stingdančia Dalios Grinkevičiūtės klasika (jei galima taip pavadinti), grįžusiųjų ir negrįžusiųjų kraujo ir ašarų upėmis.
Sauliaus Sidaro knyga „Vis tolstantis horizontas" yra kitokia. Tokia tyliai skaudi, joje aprašomas kitoks Sibiro tremtinio likimas. Kitokia išlikimo lemtis.
Tuokart Sankt Peterburgo dvasinėje šventovėje mudu pamažėl atsivėrėme vienas kitam. Kalbėjomės, tiksliau, jis iki išnaktų pasakojo savo gyvenimą, nuotykius. „Žinai, - sako, - aš esu savo gyvenimo prisiminimus, nutikimus surašęs." Beje, šį tą aš sužinojau apie brangius ir nelabai brangius akmenis.
Saulius davė kruopščiai įrištą, gražiai į lietuvių kalbą I. Raščiuvienės išverstą rankraštį. Skaičiau kelias naktis. Negalėjau atsitraukti. Perskaitęs pasakiau: „Sauliau, Tavo knygą būtina išleisti Lietuvoje."
Šiek tiek Sauliaus biografijos ir apie jo nuveiktus darbus.
1956 metais jis gavo teisę ištrūkti iš tremties vietos Jarcevo ir 1960 metais baigė Kansko kalnakasybos ir geologijos technikumą. Sulaukęs aštuoniolikos pradėjo dirbti Sibiro ekspedicijose. Prašėsi siunčiamas kuo toliau nuo saugumo, kur mažai kam rūpėjo jo kilmė. Kur, kaip sakoma, įstatymas - taiga, viršininkas - meška.
Vėliau baigė Irkutsko kalnakasybos institutą.
Dalyvavo 54 ekspedicijose, dažniausiai joms vadovavo.
Ekspedicijų geografija: Putorano plynaukštė, Kuznecko Alatau, Sajanų kalnynai, Jakutija, Evenkija, Chakasija, Tuva, Mongolija ir kt.
Tyrė Tunguskos meteorito mįslę. „Sauliau, - klausiau, - kas tai buvo?"„Nežinau, - atsakė Saulius. - Ir šiandien niekas nežino Tunguskos paslapties."
Parašė daugiau kaip 40 mokslo darbų.
Išleido 7 monografijas.
Krasnojarske įkūrė dvi unikalias laboratorijas.
Krasnojarske įsteigė gemologijos (mokslo, tiriančio brangakmenius) mokslo centrą.
Sudarė daug geologinių žemėlapių, vykdė paleomagnetinius ir izotopinius tyrimus.
Daugelio tarptautinių simpoziumų dalyvis.
Geologijos mokslų daktaras, profesorius.
Išvardijus visus Sauliaus atradimus, mokslo pasiekimus, jo žinias, tampa suprantama, kad jis negalėjo būti viešai žinomas žmogus. Jis buvo akylai stebimas, kaip ir Sibiro žemės turtai, jo atrasti ir išžvalgyti. Valstybės paslaptis. Saulius parašė monografiją apie brangakmenius, antrą - apie deimantus Krasnojarsko krašte. Jos buvo išleistos labai nedideliu tiražu su žyma SS (soveršenno sekretno), užregistruotas tikslus šių knygų skaičius. Knygos griežtai saugomos seifuose. Dabar jis pats neturi teisės pamatyti savo darbų.
Neseniai išleistoje Krasnojarsko krašto enciklopedijoje, skyriuje „Geologija. Žmonių biografijos" „garbės geologo" Sauliaus Sidaro pavardės nėra...
...Skaitant kartais man atrodo, kad siaubą keliantys, balansuojantys tarp mirties ir gyvenimo nutikimai Sauliui - kasdienybė. Mamuto mėsos kepsnys, dažnas žvelgimas meškoms (mirčiai) į akis, skendimas ledinėse upėse, susi-dūrimas su civilizacijos nepaliestais žmonėmis. Ir taip toliau. Dievulėliau mano... Koks nors nacionalinis F. Kuperis ar Dž. Londonas, turėdamas bent dalelę L. Tolstojaus darbštumo geno, iš tų nuotykių galėtų parašyti kalnus knygų.
Tam darbui ryžosi Saulius. Iš dalies. Ir parašė talentingai.
Tiesa, galima daug pasakoti apie Sauliaus pasiekimus apdirbant spalvotus akmenis: 20 metų turėjo savo įmonę, važinėjo į muges. Ir dar: parašė knygą „Langas į pasaką". Tai pasakojimas apie Sibiro lietuvių buitį ir jų taikomosios dailės kūrinius, apie Sibiro lietuvių dvasingumą, kūrybingumą.
Dabar - antroji Sauliaus gyvenimo pusė.
1990 m. kovo 11d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Saulius tapo aktyviu suburtos tautinės kultūrinės bendrijos nariu. Nuo pirmosios jos įkūrimo dienos. Bendrijos pirmininko pavaduotoju. Jis - lietuviškų švenčių, įvairiausių tradicinių renginių organizatorius, norinčiųjų sugrįžti gimtinėn pagalbininkas, lietuvių kalbos kursų, mokyklėlių organizatorius, mokytojas. Svarbiausias Sauliaus rūpestis ir darbas - sesučių ir brolelių tremtinių atminties įamžinimas, kapelių tvarkymas.
Štai vieno jo laiško, rašyto 2015 m., ištrauka:
Pastaraisiais metais aš su bendruomenės žmonėmis tvarkau tremtinių kapus. Nuo poliarinio rato (Igarkos) iki Transsibo (Rešotai). Šiais metais buvome Igarkoje ir buvusiam lageryje „Revučij" (koks „gražus" pavadinimas...). Igarkoje palaidota apie 600 statybininkų „mirusiųjų kelio" Salehardas-Igarka teritorijoje. Labai žymios, bet apleistos kapinės. Su didele brigada pastatėm paminklą. O Revučyje kalėjo mūsų prezidentas Aleksandras Stulginskis. Iš 1990 kalinių ten žuvo 1228. Tai lietuviškasis Katynės variantas... Sutvarkėm ir daugybę kitų kapinių, atnaujinome, pastatėme naujų bendrų kryžių.
Ne viskas užbaigta ir dar daug neatliktų darbų.
Būna taip: surenka Saulius apie 10 žmonių ir išvyksta. Tremties teritorija milžiniška. Saulius tose platybėse vietinis, žino papročius ir galimybes, todėl jam nesunku susitarti dėl transporto, medžiagų, įvairios paramos.
Vis atskrenda į Lietuvą. Čia, Vilniuje, baigęs mokslus gyvena jo sūnus. Į Krasnojarską grįžta su glėbiu dovanų: knygų, žurnalų, vadovėlių.
- Kaip partempsi tokį svorį, Sauliau?
- Jaunimui, vaikams reikia...
Dažnai susirašinėjame internetu. Vis gaunu tokius laiškus: „Porą savaičių nerašyk - išvykstu tvarkyti lietuvių kapų."
Didis darbas, kuris niekada nesibaigs.
Suprantama, asmenybės raidą galima vertinti tik konkrečioje istorinėje aplinkoje. Tarybiniais metais negalėjo būti ir kalbos apie lietuviškos mokyklos įkūrimą. Nuvertus komunizmą, atsivėrė didelės galimybės asmenybės, lietuvybės ugdymui. Tačiau kas gali žinoti, kiek tęsis toks laikotarpis. Istorija taip keičiasi ir taip greitai teka. Ypač čia. Labai sunku prognozuoti, ir tai yra nedėkingas darbas. Tačiau, šiaip ar taip, lietuvių diasporos išsaugojimui Sibire reikia didelių pastangų. Reikalingi entuziastai, kurie niekad nepamirštų: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt."
Tai vieno iš paskutiniųjų Sauliaus laiškų ištrauka.
Turinys
Turinys
Sibiro Saulius / 5
Kraštas, į kurį mane nubloškė tremtis / 9
Sutrypta vaikystė / 16
Baltasis kelias / 66
Rudens medžioklė / 81
Bučinys prie poliaračio / 94
Prarastasis Putorano plynaukstės pasaulis / 101
Mirusių dvasių šalyje / 118
Neįminta paslaptis / 134
Sunku ištrūkti iš Azijos centro / 146
Šiaurės platybių klajokliai / 170
Paslapčių labirintuose / 187
Bruknės - vėlyvosios uogos / 214
Aukso kalnų valdovė / 234
Vietoj epilogo / 249
