Publicistė Zita Tallat-Kelpšaitė, ilgą laiką dirbusi Lietuvos jūrų laivininkystėje, turėjusi jūreivio pasą ir kaip žurnalistė plaukiojusi įvairių tipų prekybos ir žvejybos laivais, apie jūrininkų gyvenimą bei darbą rašė straipsnius spaudai, kūrė televizijos laidas, 1991 m. išleido knygą – apysaką „Jūra, motule“. Kartu sudėjus visus plaukiojimus, trukusius ilgiau nei dešimtmetį, autorė jūrose ir vandenynuose yra praleidusi daugiau nei dvejus metus.
Z. Tallat-Kelpšaitė atgaivino prieškaryje Klaipėdoje leistą marinistikos žurnalą „Jūra“. 1999 m. žurnalas, pradėtas leisti lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, pavadintas JŪRA MOPE SEA. Vėliau prie trijų kalbų pridėta ketvirtoji – kinų.
Šioje knygoje "Ženklai ir žodžiai = Sings and words = Знаки и слова = 標誌和字" lietuvių, anglų, rusų ir kinų kalbomis publikuojami žurnalo leidėjos įžanginiai žodžiai, parašyti nuo 1999 m. birželio iki 2019 m. birželio. Tai savotiškas Lietuvos jūrinės strategijos, jūros verslo kūrimo ir įgyvendinimo 20-mečio metraštis, rašomas pasaulio įvykių kontekste.
"Ieškau žodžių į širdis.
Žodžių, kuriuos suprastų lietuviškai ir angliškai, rusiškai ir kiniškai, vokiškai ir prancūziškai, ukrainietiškai ir ispaniškai, hebrajiškai ir arabiškai, indiškai, kazachiškai, persiškai ir visomis kitomis planetos kalbomis kalbantys žmonės. Žodžių, pasiekiančių protą ir jausmus. Žodžių, paliekančių ženklą. Žodžių apie laisvę ir priespaudą, vergovę ir saugumą, meilę, pavydą, neapykantą ir kitus demonus, apie karą ir taiką, gyvenimą ir mirtį, pasaulį ir Žemę, kuri XXI mūsų eros amžiuje ima slysti mums iš po kojų, o mes – beveik aštuoni milijardai šios žemės gyventojų – esame priversti nerimastingai žvelgti į kelias superlyderio statuso siekiančias personas, kuriančias beprotiškus scenarijus, ir viltingai laukti, kaip jie pakreips mūsų gyvenimus.
Ar galime ką nors pakeisti?
Visuomet yra dvi galimybės: daryti, ką gali, kad pokyčiai įvyktų, arba likti abejingu.
Žodžiai šioje knygoje, gal ir besikartojantys tarsi aidas, yra šauksmas – nebūkime abejingi! Nes su tyliu abejingųjų pritarimu Žemėje vyksta išdavystės ir žudynės.
„...Sukalbėkime maldą už pasaulį. Tik meilė dabar gali mus išgelbėti.
Sukalbėkime maldą už pasaulį ir tikėkime, kad kažkaip viskas bus gerai...“, – dokumentiniame filme „Šauksmas iš Sirijos“ skamba Los Andželo vaikų choro giedama „Malda už šį pasaulį“.
Turėkime vilties, kad malda bus išklausyta, kad už žmonių laisvę ir saugumą nebus sumokėta pati didžiausia kaina, kad tikėjimas, jog išsigelbėti galima, o geri darbai yra atlyginami, suteiks jėgų akistatoje su abejingumu.
Kol Žemė dar sukasi..."
Zita Tallat-Kelpšaitė
LEIDĖJOS ŽODIS
Bijokite abejingų!
„Nebijokite priešų – blogiausiu atveju jie gali jus nužudyti. Nebijokite draugų – blogiausiu atveju jie gali jus išduoti. Bijokite abejingų – jie nežudo ir neišduoda, tik su jų tyliu pritarimu Žemėje vyksta išdavystės ir žudynės.“
Šie įvairiuose tekstuose neretai cituojami žodžiai priskiriami net kelioms žinomoms asmenybėms: lenkų rašytojui Bruno Jesenskiui (Bruno Jasieński), čekų žurnalistui Julijui Fučikui (Julius Fučík), prancūzų karo lakūnui ir rašytojui Antuanui de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) ir amerikiečių poetui Ričardui Eberhartui (Richard Eberhart). Jie visi – vieno laikmečio vaikai, įžengę į šį pasaulį kartu su dvidešimtuoju amžiumi. Tik vienam – Ričardui Eberhartui, sulaukusiam 101 metų, pavyko peržengti ir dvidešimt pirmojo amžiaus slenkstį.
Bruno Jasenskis, Julijus Fučikas ir Antuanas de Sent Egziuperi, išėję daugmaž panašiu metu, pačiame brandume ir kūrybinių jėgų žydėjime. Išėję ne laiku. Iš gyvenimo išstumti karo ir represijų. Žodžiai „bijokite abejingų...“, įrašyti Bruno Jesenskio, Stalino represijų metu nužudyto Maskvos kalėjime, nebaigtos knygos „Abejingųjų sąmokslas“ pratarmėje ir Julijaus Fučiko paskutiniame kūrinyje „Reportažas su kilpa ant kaklo“, rašytame gestapo kalėjime Berlyne, laukiant mirties nuosprendžio įvykdymo, yra ne šiaip gražus tekstas, išbelstas klaviatūra kabinete prie kavos puodelio. Tai – žodžiai, parašyti krauju, matant ir pasišventėlių patriotų, ir išdavikų mirtį bei akis į akį stovint prieš savąją mirtį. Juose nėra pozos – tik nuoga tiesa ir troškimas perduoti žinią. Žinią liekantiems Žemėje. Todėl žodžiai veikia. Nes užkabina kažką giliau. Ten, kur trokšdamas pasiekti žmogaus sielą taikosi ir menas.
Latvių režisierius ir Liepojos teatro vadovas Herberts Laukšteins, paklaustas, kokią žinią šiuolaikinis, dažnai drastiškas teatro menas siunčia visuomenei ir pasauliui, atsakė trumpai ir aiškiai: „Mano nuomone, žinia labai paprasta – nebūkime abejingi!“
Menas savo ypatinga sensorika pirmasis pajunta visuomenės negalavimo ir grėsmių simptomus. Menas negydo ir negelbsti pasaulio. Menas tik primena apie galimybę išgelbėti pasaulį ir išsigelbėti.
Ekspertai, politologai ir politikai šiandien apie išsigelbėjimo galimybę kalba be metaforų. Netgi stovintys skirtingose barikadų pusėse ir, laikydami pirštą ant Kalašnikovo automato gaiduko ar balistinės raketos paleidimo mygtuko, kai kurie mūsų dienų galingieji jau siūlo atitraukti tą pirštą, paimti į rankas arbatos puodelį ir sėsti prie diskusijų stalo. Jų misija – rasti priimtiną kompromisą. Žiniasklaidos misija – perduoti žinią žmonėms ir pasauliui. Teisingą ir skaidrią žinią.
Ar ši misija atliekama taip neabejingai, dorai ir sąžiningai, tarsi tariant paskutinį žodį šioje Žemėje?
Tokiai diskusijai ir kompromisų paieškai politikus, ekspertus, žiniasklaidos, verslo, kultūros ir meno atstovus šią vasarą pakvietė keturioliktojo Eurazijos žiniasklaidos forumo, vykusio Kazachstano sostinėje Astanoje, organizatoriai. Forumo tema konkreti ir aktuali – kompromisų ieškojimo scenarijus.
Šio forumo įkūrėja ir vadovė, Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vyriausioji dukra Dariga Nazarbajeva atidarydama renginį kalbėjo, kad dabartinė epocha vadinama neapibrėžtumo, baimės ir nevaldomos laisvės epocha, kur progreso viršūne vadintai globalizacijai priešinamos radikalizmo, nacionalizmo, atsisakymo nuo integracijos procesų idėjos. Ji priminė lenkų kilmės britų filosofo bei sociologo Zygmunto Baumano (Zygmunt Bauman) mintį, kad egzistuoja dvi pagrindinės žmonijos vertybės, be kurių gyvenimas yra neįmanomas. Tai – laisvė ir saugumas. Filosofas abejojo, ar įmanoma rasti teisingą balansą tarp dviejų vienodai lygių verčių, kurios sudaro esminę, pamatinę žmonių gyvenimo dalį, laisvės ir saugumo. Žmonėms reikia laisvės ir reikia saugumo. Pragaištinga yra laisvė be saugumo, nes paralyžiuojami ir sukaustomi žmonių veiksmai. Jeigu jausiesi nesaugiai, niekada nepasinaudosi žmogaus laisvės teikiamomis galimybėmis. O saugumas be laisvės yra vergija. Pragariška, jei šiuos tolydumo polius paverčiame dviem kraštutinumais. Tuomet jaučiamės esą ne tarp dangaus ir pragaro, bet tarp dviejų pragarų, sakė jis.
Beveik prieš aštuoniasdešimt metų austrų psichologas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) rašė, kad civilizacija – tai nuolatinis kompromisas. Tačiau ji išmaino pernelyg didelę dalį laisvės dėl didesnio saugumo. Tai esą probleminiai mainai, nes laisvė dažnai išmainoma į didesnį nei reikėtų saugumo kiekį.
Duodamas interviu britų žurnalistui Metui Kenardui (Matt Kennard), Baumanas svarstė, kad jeigu dabar apie tai kalbėtume su Zigmundu Froidu, jis ko gero, pasakytų, kad visuomenė pernelyg didelį saugumo kiekį iškeitė į neribotą laisvę. Tokia yra šių dienų realybė, sakė Baumanas beveik prieš dešimtmetį.
Kokius šių pamatinių vertybių mainus atlikti, arba kokius kompromisinius sprendimus priimti pasaulis turėtų šiandien?
Svarstant šiuos klausimus, forumo salėje abejingų nebuvo. Ir kaipgi galėtum būti, kai prieš tave avanscenoje, vienas nuo kito skiriami vos kelių žmonių, sėdi Sirijos kariaujančių pusių atstovai ir dėsto savo poziciją, karštai gindami savo tiesą ir tvirtindami, kad kompromisas neįmanomas.
Jokia abejingumo kauke neprisidengsi, kai girdi jaunos, iš pirmo žvilgsnio trapios moters, BBC žurnalistės, išvaikščiojusios Ukrainos ir Sirijos karo kelius, filmų autorės, dokumentinio filmo „Cries from Syria“ vienos iš prodiuserių Šahidos Tulaganovos pasakojimą apie tai, kaip sirė motina, gelbėdama teroristinės organizacijos įtakon pakliuvusį savo penkiolikmetį sūnų, užmigdė jį stipriais migdomaisiais, kad šis negalėtų pasipriešinti slapčiomis išvežamas iš karo zonos.
„Aš esu motina, aš sakau tai, ką mačiau savo akimis ir girdėjau savo ausimis, ir aš klausiu jūsų, ar šią, nuo karo bėgančią, savo vaiką gelbstinčią motiną ir jos į teroristų pinkles pakliuvusį nepilnametį sūnų reikia laikyti teroristais?“ – savo jaudinančioje kalboje klausė Šahida, pabrėždama, kad tokių motinų Sirijoje – šimtai.
Štai toks šių dienų laisvės ir saugumo santykis bei kaina.
Filmas „Cries from Syria“ ir jame skambanti Los Andželo vaikų choro atliekama „Malda už šį pasaulį“ („Prayers for this World“) suteikia vilties, kad malda bus išklausyta, kad už žmonių laisvę ir saugumą nebus sumokėta pati didžiausia kaina, kad tikėjimas, jog išsigelbėti galima, o geri darbai yra atlyginami, suteiks jėgų akistatoje su abejingumu.
...Sukalbėkime maldą už pasaulį. Tik meilė dabar gali mus išgelbėti.
Sukalbėkime maldą už pasaulį ir tikėkime, kad kažkaip viskas bus gerai...
Nuoširdžiai Jūsų
Zita Tallat-Kelpšaitė
Žurnalo leidėja
LEIDĖJOS ŽODIS
Jūs, o Karaliau,
...gyvenate už daugelio jūrų, tačiau, vedamas nuolankaus troškimo pasinaudoti mūsų civilizacijos gėrybėmis, išsiuntėte pagarbiai Jūsų žinią nešančią misiją. Taip savo laišką Didžiosios Britanijos Karaliui George III 1793 metais pradėjo Kinijos imperatorius Qianlong.
Garsųjį laišką prisiminiau rašydama dienoraštį „Asmeniškai su Kinija“ apie Guangdžou, kitaip dar vadinamą Kantoną – didžiausią Pietų Kinijos uostą, ypač reikšmingą dar ir tuo, kad jame prasidėjo istorinis jūrų šilko kelias. Šiame mieste lankiausi dalyvaudama ASEM forume, kuriame susirinko Azijos ir Europos valstybių vyriausybių, politikos, verslo, mokslo ir žiniasklaidos atstovai aptarti bendravimo ir bendradarbiavimo perspektyvų. Imperatoriaus laiške Kantonas minimas kaip tik dėl Azijos ir Europos bendravimo aplinkybių. (Visas laiškas publikuojamas straipsnyje „Asmeniškai su Kinija“.)
Kad geriau suprastum, kodėl vienaip ar kitaip pasisuka žmogaus, miesto ar valstybės gyvenimas, įvertintum dabartį ir galėtum prognozuoti ateitį, reikėtų pažvelgti į praeitį, kartais nutolusią nuo mūsų šimtmečiais ar tūkstantmečiais, o kartais tik viena, kita diena.
Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje Didžiosios Britanijos karaliaus George III asmenyje Kinijos imperatorius ragino Europą sutramdyti savo ketinimus skverbtis į Aziją. Jis mandagiai ir nuodugniai aiškina karaliui, kad didžiuliai tradicijų, kultūrų, papročių bei religijų skirtumai, nekalbant apie tolimąsias šalis skiriančias jūras, būtų sunkiai įveikiama kliūtis Europos ir Azijos bendravimui. Kinijos valdovas pagarbiai siūlo Anglijos karaliui kiekvienam likti savo šalyje ir ten kurti laimingą bei orų gyvenimą. Tačiau Britanijos karūnos ketinimai – kitokie.
Jau nuo penkioliktojo amžiaus Europa turi „gerą“ patirtį įsiveržti į Afrikos ir Azijos šalis, paversti jas savo kolonijomis, o žmones – vergais, kuriuos galima parduoti taip pat pelningai, kaip ir užgrobtą auksą, sidabrą ir kitus brangius bei vertingus daiktus. Ten, kur nepanaudoja karinės jėgos, europiečiai priverčia šalis pasirašyti nelygiavertes sutartis ir įsileisti juos į savo rinkas. O Kinija – labai viliojanti rinka.
Istorinis imperatoriaus Qianlong laiškas tradiciškai laikomas arogantišku, parodančiu Kinijos imperijos uždarų durų politikos ribotumą ir kenksmingumą. Galų gale jis tam tikra prasme buvo naudojamas kaip savotiškas Didžiosios Britanijos sukeltų Opiumo karų pateisinimas, atseit įžeisti anglų džentelmenai griebėsi špagų ir patrankų.
Tačiau kur kas įtikinamesnė yra Oksfordo universiteto profesorės Henrietos Harison (Henrietta Harrison) nuomonė, žadinanti mintį, kad imperatoriaus Qianlong laiškas Didžiosios Britanijos karaliui yra ne arogancijos atspindys, o apgalvotas diplomatinis manevras, siekiantis apsaugoti Kinijos identitetą, kultūrą, tradicijas, rinką ir jos žmones: amatininkus bei prekybininkus nuo nuskurdinimo, kaip atsitiko kitose Europos kolonizuotose šalyse, atgrasinti anglus nuo ketinimo įsitvirtinti Kinijoje, apsimestinai žengiant į ją su Europos kultūros ir mokslo laimėjimų vėliava.
Deja, šis ir kiti diplomatiniai manevrai neišgelbsti Kinijos nuo Europos invazijos, o Qing dinastijos – nuo žlugimo. Tačiau imperatoriaus Qianlong laiškas ir šiandien turi istorinės pamokos prasmę, jeigu sugebėsime atidžiai ir tinkamai jį perskaityti dabartinės situacijos sąlygomis.
O situacija – kelianti nerimą. Istorijos ratas apsisuko. Europai „pateikta sąskaita“. Šiandien Afrika ir Azija veržiasi į Europą. Veržiasi įvairiais keliais, įvairiomis prasmėmis, formomis ir tikslais, su, beje, panašiomis idėjomis ir intencijomis, su kuriomis Europa prieš keletą šimtmečių ėjo į Aziją ir Afriką, tik pavadintomis kitais, moderniškesniais vardais, su daugiakultūrėmis bei integracijos vėliavomis ir terorizmo aktais.
Ir štai šioje netikėtoje ir kol kas nenuspėjamoje situacijoje, kai Europa turėtų ypač suvienyti savo jėgas ir pastangas, išdidieji džentelmenai sąjungininkams iškrečia pokštą – pasibalnoję „Brexit“ žirgus ir iškėlę „Brexit“ bures ketina sprukti iš Mėlynosios vėliavos sąjungos, kurios visuose sprendimuose jų balsas turėjo toli gražu ne paskutinę reikšmę.
Tad pagrįstai kyla klausimas: gal už tuos sprendimus atsakomybę turėtų prisiimti visi juos priėmusieji, džentelmenai?
Beje, džentelmenai, Jūs dar turite laiko ir galimybių pakeisti šį sprendimą ir tinkamai, išsaugant orumą, kaip tai padarė lordas Macartney Kinijos imperatoriaus rūmuose, niekam nenusilenkti daužant galvą į žemę, tačiau ir gėdingai nepabėgti iš mūšio lauko.
Jūs, o Karaliau, nedarykite to!
Nuoširdžiai Jūsų
Zita Tallat-Kelpšaitė
Žurnalo leidėja
Parašykite atsiliepimą apie "Ženklai ir žodžiai = Sings and words = Знаки и слова = 標誌和字"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Lietuvių eseistika
Online knygynas Patogupirkti.lt siūlo skaitytojams įsigyti internetu knygą "Ženklai ir žodžiai = Sings and words = Знаки и слова = 標誌和字", Zita Tallat-Kelpšaitė. Pasižvalgyti po platų knygyno asortimentą verta, nes pas mus visada rasite itin geras knygų kainas, išpardavimus, akcijas ir leidinius, kurie įprastai kainuoja pigiau nei fiziniuose knygynuose.
Apsispręsti, ar Zita Tallat-Kelpšaitė su knyga "Ženklai ir žodžiai = Sings and words = Знаки и слова = 標誌和字" jus sudomino, padės mūsų parengtas išsamus kūrinio aprašymas, kuriame pateikiame santrauką apie autoriaus kūrybą, trumpai užsimename apie siužetą (nebijokit, turinio neišduodame!), žanrą ar nagrinėjamas temas.
Dar daugiau – mūsų online pirkėjai noriai palieka atsiliepimus apie perskaitytas knygas. Todėl iš karto sužinosite ar knyga "Ženklai ir žodžiai = Sings and words = Знаки и слова = 標誌和字" patiko skaitytojams bei kaip knygų mylėtojai įvertino kitus kūrinius, kuriuos parašė Zita Tallat-Kelpšaitė. Nepamirškite atsiliepimo apie knygą "Ženklai ir žodžiai = Sings and words = Знаки и слова = 標誌和字" palikti ir jūs.
