Lucijus Anėjus Seneka (g. 4 m pr. Kr., Ispanijoje
– m. 65 m. po. Kr., Romoje) – romėnų rašytojas,
filosofas, stoikas.
Lucijus Anėjus Seneka gimė turtingoje
šeimoje. Jis mokėsi retorikos, gramatikos, o vėliau tobulinosi pas
garsius to meto filosofus. Mokslus baigė bei savo karjerą pradėjo
Romoje.
Vėliau buvo ištremtas į Korsiką, kur praleido aštuonis
metus. Grįžęs tapo būsimo imperatoriaus Nerono mokytoju. Pastarasis
vėliau apkaltino Seneką sąmokslu.
Seneka paliko nemenką
savo filosofinių darbų paveldą. Svarbiais laikomi veikalai „Apie
Apvaizdą“, „Apie išminčiaus tvirtybę“, „Apie
pyktį“, „Apie laimingą gyvenimą“, „Apie
poilsį“, „Apie sielos ramybę“, „Apie gyvenimo
trumpumą“, „Apie
geradarystes“, „Apie atlaidumą“, „Laiškai
Lucilijui“, „Oktavija“,
„Apie
tai, kas svarbiausia“ ir kiti. Kai kuriuos iš šių
veikalų kviečiame įsigyti internetu.
Norintys susipažinti
su autoriaus kūryba taip pat turėtų atkreipti dėmesį į knygą „Tragedijos“,
kurioje skelbiamos pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstos ir
sueiliuotos Anėjaus Senekos tragedijos.
Rašytojo
tragedijose, kurių išliko dešimt, dera graikų ir romėnų
kultūros reiškiniai. Senekos mėgiamos temos buvo tironijos blogis,
materialiojo turto menkinimas, aistrų pavojus ir paprasto, doro gyvenimo
pranašumų aukštinimas. Knygos „Tragedijos“
aprašyme teigiama, kad iš šio veikalo mokėsi
Renesanso, Baroko, Apšvietos ir Klasicizmo epochų dramaturgai, tarp
jų ir visiems gerai žinomas Viljamas Šekspyras.
Pagrindinis Lucijos Antėjaus Senekos kūrybos bruožas tas, kad jo
veikalai sukurti įsivaizduojamo pašnekesio forma. Jiems būdingas
šiek tiek patosinis tonas bei kalbėtojo įsitikinimas savo
tiesomis. Tekstuose autorius primena, kad turtai ar užimamos pareigos
nėra vertybė, skirtingai nei sielos dorybė, garbingas gyvenimas ir
tvirtybė.
Senekos veikaluose pabrėžiama ugdymosi svarba,
akcentuojama žmogaus valia, kurią jis turi pajungti tam, kad atsikratytų
ydų ir taptų doru žmogumi. Senekos idėjas perėmė
krikščionybė, jos tapo moralės postulatais. Seneka niekino
žemiškus turtus, aukštino dvasią, buvo įsitikinęs, kad
viskas kyla iš Dievo malonės ir visi nusipelnė jo meilės.
Šešioliktame ir septynioliktame amžiuje Lucijus
Anėjus Seneka buvo vienas skaitomiausių autorių, tačiau iki šiol
nėra praradęs aktualumo. Jo veikalai populiarūs ir Lietuvoje, ypač daug
leidimų sulaukė veikalas „Laiškai Lucilijui“.