Margaret Mitchell

Jos tėvas dirbo teisininku Eugene, motina aktyviai domėjosi sufražisčių judėjimu, o proseneliai dalyvavo JAV nepriklausomybės karuose.

Nuo pat mažens Margaret Mitchell buvo aistringa skaitytoja – ji skaitė „berniukams skirtas“ istorijas, o vėliau susidomėjo Viljamo Šekspyro, Čarlzo Dikenso ir sero Valterio Skoto kūryba. Didžiausią įspūdį jaunajai Margaret paliko apie JAV pilietinį karą pasakojančios Thomas’o Dixono knygos.

Turtinga Margaret Mitchell vaizduotė atsiskleidė dar vaikystėje – ji pati rašė istorijas apie gyvūnus, vėliau kūrė pasakas ir nuotykių apsakymus. Savo kūrinius apipavidalindavo, nupiešdavo viršelius ir įrišdavo kaip knygas. Vėliau ji ėmė rašyti į užrašų knygeles, kurias išsaugojo motina Mary Belle.

Pirmojo pasaulinio karo metu Margaret Mitchell mokėsi privačioje Atlantos mergaičių mokykloje. Čia ji aktyviai įsitraukė į dramos būrelio veiklą – vaidino, kūrė pjeses ar adaptavo kitų autorių kūrinius. Jos anglų kalbos mokytoja pastebėjo merginos gebėjimus ir drąsino kurti. Margaret mama buvo įsitikinusi, kad moterims išsilavinimas yra būtinas, nes suteikia galimybę tapti savarankiškoms. Ji ieškojo dukrai tinkamos kolegijos. Margaret mokslams buvo pasirinkta Smitho kolegija Masačusetse, tuomet geriausia mergaičių ugdymo įstaiga šalyje. Mergina norėjo tapti psichiatre, tačiau jos planus sujaukė ispaniško gripo epidemija - nuo šios ligos mirė Margaret motina. Kolegijoje Margaret Mitchell buvo vidutiniokė ir nors anglų kalbos profesorius gyrė jos talentą, savikritiška mergina po pirmųjų metų metė studijas ir į kolegiją nebegrįžo.

Pirmoji Margaret Mitchell meilė Cliffordas Westas Henris žuvo Pirmajame pasauliniame kare, vėlesnė santuoka su Berrienu Upshaw truko labai trumpai ir nutrūko dėl jo smurto bei alkoholizmo. Galiausiai Margaret Mitchell ištekėjo už Johno Marsh, su kuriuo gyveno iki gyvenimo pabaigos.

Norėdama užsidirbti, Margaret Mitchell pradėjo dirbti „The Atlanta Journal“ - rašė įvairaus pobūdžio tekstus: apie aukštąją madą, apie Egipto faraonus. Margaret Mitchell neturėjo žurnalistinio darbo patirties, o nei šeima, nei „visuomenė“ nepalaikė moters noro tapti žurnaliste. Dėl šios priežasties praėjus keletui metų nuo darbo pradžios Margaret paliko žurnalo redakciją ir nusprendė tapti rašytoja.

Paradoksalu, tačiau didžioji dalis kūrinių parašyti vėlyvos paauglystės metais – dalis šio palikimo prarasta. Geriausiai Margaret Mitchell žinoma kaip romano „Vėjo nublokšti“ autorė – tai bene vienintelis išlikęs didesnės apimties kūrinys.

Antrojo pasaulinio karo metais Margaret Mitchell savanoriavo Raudonajame kryžiuje ir prisidėjo prie pilietinių akcijų JAV kariams palaikyti. 1949 m. ją su vyru partrenkė neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis – po penkių ligoninėje praleistų dienų Margaret Mitchell mirė.